Telestar DIGIBIT R1: Palydovinė TV į namų tinklą

Aprašysiu kaip paleidau palydovinę televiziją namų tinkle ir kokia įranga bei programinė įranga tam naudoju. Šiame straipsnelyje pateiksiu bendrus pajungimo principus be smulkių aprašymų, o sekantį kartą labiau paliesiu serverio konfigūravimo ypatumus.

Ankstesniame straipsnyje rašiau apie SAT>IP technologiją ir jos veikimo principą. Kas dar neskaitėte rekomenduoju pirmiau peržvelgti SAT>IP: naujas žvilgsnis į palydovinę televiziją, o tie, kas seka blog’o naujienas, kviečiu skaityti toliau.

Jau buvau užsiminęs, kad įsigijau Telestar DIGIBIT R1 serverį nes atsirado poreikis namie pasileisti pilnavertę, IP pagrindu veikiančią, televiziją. Mano reikalavimai televizijai štai tokie:

  • maksimali vaizdo kokybė;
  • apjungti DVB-S/S2, DVB-T/T2, IPTV transliacijas;
  • laidų įrašymas;
  • timeshift;
  • be televizoriaus privalo veikti telefone ar kompiuteryje;
  • veikti autonomiškai be pašalinio įsikišimo;
  • vartoti nedaug elektros energijos bei veikti tyliai;

 Kad būtų aiškiau apie ką aš čia rašau, pridedu schemą, pagal kurią realizavau projektą. Tai nėra galutinis variantas, nes ateityje bus prijungta DVB-T sistema, vaizdo stebėjimo kameros.

Taip schematiškai atrodo SAT>IP pajungimas. Palydovinė lėkštė sujungiama su SAT>IP serveriu, pastarasis jungiamas į namų tinklą, TVHeadend užsiima tinklinio tiunerio valdymų bei kanalų tinklelio formavimu.

Telestar DIGIBIT R1 serveris

Įrenginuką įsigijau ebay turguje, pirkimo metu kainavo 150 europietiškų. Imant faktą, kad gaunami 4 tiuneriai, manau, jog kaina tikrai nėra didelė.  DIGIBIT R1 – nedidelė dėžutė, galinti aptarnauti 4 įrenginius (klientus), kurie, savo ruožtu, tuo pačiu metu, gali žiūrėti skirtingus kanalus. Iš tiesų galima prijungti kur kas daugiau klientų su sąlyga, kad pastarieji kanalus žiūrės iš to pačio dažnio. Įrenginys turi 100 mbs LAN. 

DIGIBIT R1
Telestart DIGIBIT R1 SAT>IP serveris. Priekinėje panelėje maitinimo indikatorius, LAN indikatorius ir tiunerių statuso indikatoriai.
DIGIBIT R1
Telestar DIGIBIT R1 SAT>IP serverio galas. 4 LNB įėjimai, USB jungtys, RJ45 lizdas, maitinimo lizdas ir įjungimo/išjungimo mygtukas.

Serveris jungiamas į namų tinklą, kurį šiuo metu valdo Huawei B535 maršrutizatorius, o konfigūravimas pasiekiamas per web sąsają. Web sąsaja trijų kalbų: vokiečių, anglų ir prancūzų. Kadangi iš principo tai FTA tipo (nekoduotiems kanalams) skirtas įrenginys, dar reikėjo pastatyti tarpinį serverį, kuris atliks “juodą darbą” tolimesniame kanalų apdorojime. Čia, žinoma, buvo įdarbintas puikus ir nemokamas “streamer’is-kombainas” TVHeadend (sutrumpintai TVH), kuriam daugiau dėmesio skirsiu sekančiame straipsnyje.

DIGIBIT R1 serveris nereikalauja specialių nustatymų, užtenka prijungti palydovinę lėkštę, per web sąsają nurodyti koks palydovinio konverterio tipas ir, ko gero viskas. Tolimesniais reikalais užsiima jau minėtas TVH. Taip pat šiam įrenginiui yra alternatyvus firmware satip-axe, bet man paleisti, kad gerai veiktų, taip ir nepavyko.

DIGIBIT R1 palydovinio konverterio nustatymai
Apskritiminės poliarizacijos, 4 išėjimų palydovinio konverterio nustatymai. LO1 ir LO2 reikšmės turi būti vienodos.

Palydovas ir likęs įrangos setup’as

TV programų šaltiniu pasirinkau Eutelsat 36A/36B palydovą skriejantį 36º rytų ilgumoje. Kad išnaudoti visas DIGIBIT R1 galimybes, įsigijau keturių išėjimų (Quad) Telesystem TS400C-F konverterį ir 75 cm TRIAX lėkštę. Koaksialinį kabelį paleidau per saugiklius nuo žaibų, gal labiau dėl ramios galvos, nors gal ir padės kritinę minutę. Geriau, aišku, jos nebūtų.

Tarpinio serverio rolę patikėjau Rock64 mikrokompiuteriui, kuriame įdiegiau TVHeadend programą. Pastarasis be DIGIBIT R1 valdymo dar užsiima grojaraščio formavimu, laidų įrašymu, elektroniniu programų gidu (EPG) ir kanalų srautinimu per klientus. 

Teisybės dėlei reikia paminėti, jog kol kas viskas yra testo būsenoje ir tinklo laukia rimtas atnaujinimas, nes minėto maršrutizatoriaus ateitis labai miglota, bent jau srautų dalintojo misija jam tikrai negresia. Greičiausiai liks kaip 4G modemas. Taip pat pakeisiu mikrokompiuterį šiek tiek galingesnio, o gal sugalvosiu normalų dedikuotą serverį pastatyti, kaip sakoma, laikas parodys.

Rezultatai ir pastabos

Rezultatai pranoko lūkesčius. Net ir ant “kreivo” tinklo sukasi pakankamai gerai. Kanalai pasiekiami iš telefono, kuriame įdiegtos VLC bei TVHClient aplikacijos, taip pat laptope su bet kuria programa kuri skaito m3u failus, o taip pat CoreELEC (KODI) priedėliai. Taip pat kanalai dalijasi uPnP/DLNA protokolu. Labai patiko rodomo vaizdo kokybė, bet čia gal labai individualu ir subjektyvu. Pats DIGIBIT R1 veikia stabiliai, palikus streaminti kelias paras, problemų neatsirado. Temperatūros matavimas parodė, kad žiūrint vieną HD kanalą kaista apie 38ºC, paleidus antrą temperatūra šokteli dar keliais laipsniais ir pasiekia per 40ºC.

Kaip minusą pastebėčiau kiek lėtoką kanalų perjungimą CoreELEC sistemoje, nors PC ir telefone viskas labai normaliai. Bet kadangi nesu iš tų, kurie šokinėja nuo kanalo prie kanalo, tos kelios sekundės mane tikrai tenkina.

Bus daugiau…

SAT>IP: naujas žvilgsnis į palydovinę televiziją

Pagalvojau, o kodėl gi nepasidalinus žiniomis su blog’o skaitytojais apie mūsų šalyje gal nelabai paplitusia, tačiau gan perspektyvia SAT>IP technologija, kuri apjungia palydovinės televizijos signalą ir IP tinklus.

Apie SAT>IP pats sužinojau palyginus neseniai, gal prieš dvejus metus. Skaitydamas internete dokumentaciją greitai supratau, jog reikalas pakankamai geras ir verta pataupyti įrenginio įsigijimui. Taip namuose atsirado Telestar DIGIBIT R1 SAT>IP serveris, bet apie jį plačiau kituose straipsniuose. O dabar plačiau apie SAT>IP.

Palydovinę televiziją prisiminus…

Prieš pradedant gilintis į SAT>IP reikalus pravartu prisiminti palydovinės televizijos laikus, kas Lietuvoje buvo gana populiaru dešimt-penkiolika metų atgal. Tuomet nemaža dalis tv žiūrovų išsikeldavo palydovinės televizijos anteną (lėkštę) ir mėgaudavosi puikia vaizdo kokybe, na o kanalų gausa lenkė visus žinomus to meto televizijos tiekėjus.

Laikui bėgant technologijos keitėsi, atsirado pirmieji išmanūs telefonai, kartu dienos šviesą išvydo planšetiniai kompiuteriai. Spartėjantis internetinetas atvėrė naujas galimybes IPTV televizijos plėtrai, o miestuose pradėjo įsitvirtinti kabelinės televizijos. Prasidėjus namų renovacijos bumui, palydovinės antenos dažnu atveju būdavo demontuojamos ir retai grįždavo į savo vietas.

Nors IPTV sparčiai braunasi į mūsų namus, bet dažnu atveju vis dar ženkliai nusileidžia palydovinės televizijos kokybei, nes TV srautai, dėl geresnio pralaidumo, suspaudžiami iki neregėtų maksimumų, kas ženkliai prastina vaizdo kokybę. O kur dar nelegalūs tiekėjai, kur kokybė, dažnai, lieka kažkur už suvokimo ribų?

Na o dabar apie pačią SAT>IP technologiją

Pradėjus plisti IPTV tinklams, palydovinės televizijos tiekėjai ir DVB technologijos kūrėjai susizgribo, jog laikas kažką daryti, nes atsirado reali grėsmė visai “kosminei” televizijai likti “ant ledo”. Pripažinkime, namuose jau retas tiesiasi UTP kabelius, ant slenksčio 5G ryšys, tad ką jau kalbėti apie masyvius koaksialinius kabelius, kurie šiais laikai tapo labai jau  nebemadingi. O kadangi vis daugiau namų įrangos virto išmania, atsirado poreikis rasti būdą kaip šiuolaikiniam žiūrovui pateikti palydovinį signalą.

Oficialus SAT>IP logotipas.

Taip dienos šviesą išvydo SAT>IP technologija, kuri leido palydovinį signalą tiekti į namų tinklą neprarandant kokybę. Technologija žavi ir tuo, jog įrengti nėra sudėtinga, nes užtenka palydovinės antenos, konverterio ir serverio, kuris sujungiamas su namų tinklu. SAT>IP veikia serveris-klientas pagrindu, taip pat gali būti leidžiamas per tokius TV serverius kaip puikiai užsirekomendavęs TVHeadend. Tokiu būdu SAT>IP leidžia srautą žiūrėti per kompiuterį, telefoną, planšetinį kompiuterį, tv priedėlį (android dėžutė), išmanų televizorių, o taip pat dalijasi DLNA protokolu.

Kam tai skirta?

SAT>IP formatas turėtų patikti nuosavų namų savininkams, atokesnių kaimų ir vienkiemių gyventojams, kur interneto ryšys nėra pakankamas stabiliam IPTV tiekimui, taip pat žmonėms, kuriems svarbu kokybiškas vaizdas ekrane. Dar viena niša, kurioje galima realizuoti šią technologiją – viešbučiai, kaimo turizmo sodybos, visur, kur reikia televiziją pateikti daugiau nei į vieną įrenginį.

SAT>IP įranga ir veikimo principas

Čia labai nesiplėsiu, nes, kaip ir minėjau pradžioje, bus atskiras straipsnis apie įsigytą SAT>IP serverį. O jei labai trumpai, tai norint paleisti namie palydovinės televizijos programas į tinklą, reikia įsigyti palydovinę anteną (lėkštės) ir SAT>IP serverį, dar vadinamų SAT maršrutizatoriumi. Serveris jungiamas prie namų tinklo. Tokiu būdu palydovinis signalas tampa prieinamas tiek per LAN tinklą, tiek per WiFi. Kad būtų paprasčiau suprasti dalinuosi video kaip tai veikia:

SAT>IP technologija vaizdžiai.

Pirmos dalies pabaiga. Sekančiame straipsnyje detaliau aprašysiu kokią įrangą naudoju pats.