Khadas VIM3L po vienų intensyvaus naudojimo metų
Autorius: neoromancer
SponsorBlock priedas KODI sistemoje – reklamai NE
KODI YouTube priedas nors ir nerodo reklamų, bet visiškai jų nepašalina. Čia į pagalbą skuba priedas SponsorBlock. Apie ką aš čia skaitykite toliau.
Turbūt ne kartą susidūrėte su situacija, kai žiūrint YouTube klipą jo herojus pradeda reklamuoti kažką visiškai nesusijusio su klipo turiniu. Tai, žinoma, erzina, todėl neretai čiumpamas pultas ir reklamos prasukamos. Laimei dabar to galima išvengti, nes pasirodė SponsorBlock priedas pritaikytas KODI sistemai.
Toliau skaityti “SponsorBlock priedas KODI sistemoje – reklamai NE”IPTV nustatymai KODI sistemoje
Pasirodžius naujajai KODI versijai Matrix, kartu atsinaujino ir PVR IPTV Simple klientas, kas įgalino visose KODI palaikomose platformose korektiškai veikti Timeshift ir Catchup (TV archyvo) funkcijoms.
Kaip žinia KODI, nors ir būdamas puikiu grotuvu, nelabai pasižymėjo geru ir išbaigtu IPTV palaikymu. Ypač tai tapo pastebima, kai atsirado televizijos archyvai gebantys atsukti TV programas ir su šituo gėriu normaliau dirbo tik CoreELEC sistema. Kitose platformose KODI tegalėjo pasiūlyti įprastą kanalų perjungimą ir nieko daugiau. Išleidus KODI Matrix versiją reikalai pasikeitė iš esmės, nes buvo atnaujintas PVR IPTV Simple klientas, kuris būtent ir atsakingas už internetinės televizijos grojimą naudojant M3U grojaraščius.
SVARBU
Toliau aprašomi priedų nustatymai buvo atlikti CoreELEC sistemoje, tačiau visose KODI Matrix versijose bus taip pat.
Pristatyti kas yra KODI, manau, neverta, apie tai išsamiau galite pasiskaityti rubrikoje Apie HTPC, kurioje rasite jau kažkiek sukauptos informacijos ta tema.
Toliau skaityti “IPTV nustatymai KODI sistemoje”KODI garso sistemos nustatymas
Neretai nutinka taip, kad sujungus įrenginius negauname norimo efekto ypač audio srityje. Trumpas vadovas kaip suderinti KODI garso nustatymus.
Žemiau pateiktoje lentelėje nurodyti rekomenduojami garso nustatymai pagal tai prie kokio įrenginio jungiamas KODI grotuvas.
Lentelė padėsianti nustatyti tinkamai garso parinktis.
[1] Kai TV dekoduoja AC3;
[2] Kai AVR turi tik SPDIF ir palaiko AC3 ir DTS;
[3] Kai AVR turi HDMI jungtį, bet negali dekoduoti TrueHD ar DTS-HD;
[4] Kai AVR turi visas dekodavimo galimybes;
[5] Galima palikti įjungtą, jei grotuvas palaiko E-AC3 formatą;
Taip pat skaitykite:
5 KODI nustatymai. Deriname sistemą pagal save
KODI sync – naudojame vieną duomenų bazę
Khadas VIM3L HTPC grotuvas. Apžvalga.
5 KODI nustatymai. Deriname sistemą pagal save
Glaustai aprašysiu apie įdomesnius, mano požiūriu, KODI nustatymus, kuriuos panaudojus, sistemą nustatysite pagal save. Malonaus skaitymo.
Toliau skaityti “5 KODI nustatymai. Deriname sistemą pagal save”Telestar DIGIBIT R1: Palydovinė TV į namų tinklą
Aprašysiu kaip paleidau palydovinę televiziją namų tinkle ir kokia įranga bei programinė įranga tam naudoju. Šiame straipsnelyje pateiksiu bendrus pajungimo principus be smulkių aprašymų, o sekantį kartą labiau paliesiu serverio konfigūravimo ypatumus.
Ankstesniame straipsnyje rašiau apie SAT>IP technologiją ir jos veikimo principą. Kas dar neskaitėte rekomenduoju pirmiau peržvelgti SAT>IP: naujas žvilgsnis į palydovinę televiziją, o tie, kas seka blog’o naujienas, kviečiu skaityti toliau.
Jau buvau užsiminęs, kad įsigijau Telestar DIGIBIT R1 serverį nes atsirado poreikis namie pasileisti pilnavertę, IP pagrindu veikiančią, televiziją. Mano reikalavimai televizijai štai tokie:
- maksimali vaizdo kokybė;
- apjungti DVB-S/S2, DVB-T/T2, IPTV transliacijas;
- laidų įrašymas;
- timeshift;
- be televizoriaus privalo veikti telefone ar kompiuteryje;
- veikti autonomiškai be pašalinio įsikišimo;
- vartoti nedaug elektros energijos bei veikti tyliai;
Kad būtų aiškiau apie ką aš čia rašau, pridedu schemą, pagal kurią realizavau projektą. Tai nėra galutinis variantas, nes ateityje bus prijungta DVB-T sistema, vaizdo stebėjimo kameros.
Telestar DIGIBIT R1 serveris
Įrenginuką įsigijau ebay turguje, pirkimo metu kainavo 150 europietiškų. Imant faktą, kad gaunami 4 tiuneriai, manau, jog kaina tikrai nėra didelė. DIGIBIT R1 – nedidelė dėžutė, galinti aptarnauti 4 įrenginius (klientus), kurie, savo ruožtu, tuo pačiu metu, gali žiūrėti skirtingus kanalus. Iš tiesų galima prijungti kur kas daugiau klientų su sąlyga, kad pastarieji kanalus žiūrės iš to pačio dažnio. Įrenginys turi 100 mbs LAN.
Serveris jungiamas į namų tinklą, kurį šiuo metu valdo Huawei B535 maršrutizatorius, o konfigūravimas pasiekiamas per web sąsają. Web sąsaja trijų kalbų: vokiečių, anglų ir prancūzų. Kadangi iš principo tai FTA tipo (nekoduotiems kanalams) skirtas įrenginys, dar reikėjo pastatyti tarpinį serverį, kuris atliks “juodą darbą” tolimesniame kanalų apdorojime. Čia, žinoma, buvo įdarbintas puikus ir nemokamas “streamer’is-kombainas” TVHeadend (sutrumpintai TVH), kuriam daugiau dėmesio skirsiu sekančiame straipsnyje.
DIGIBIT R1 serveris nereikalauja specialių nustatymų, užtenka prijungti palydovinę lėkštę, per web sąsają nurodyti koks palydovinio konverterio tipas ir, ko gero viskas. Tolimesniais reikalais užsiima jau minėtas TVH. Taip pat šiam įrenginiui yra alternatyvus firmware satip-axe, bet man paleisti, kad gerai veiktų, taip ir nepavyko.
Palydovas ir likęs įrangos setup’as
TV programų šaltiniu pasirinkau Eutelsat 36A/36B palydovą skriejantį 36º rytų ilgumoje. Kad išnaudoti visas DIGIBIT R1 galimybes, įsigijau keturių išėjimų (Quad) Telesystem TS400C-F konverterį ir 75 cm TRIAX lėkštę. Koaksialinį kabelį paleidau per saugiklius nuo žaibų, gal labiau dėl ramios galvos, nors gal ir padės kritinę minutę. Geriau, aišku, jos nebūtų.
Tarpinio serverio rolę patikėjau Rock64 mikrokompiuteriui, kuriame įdiegiau TVHeadend programą. Pastarasis be DIGIBIT R1 valdymo dar užsiima grojaraščio formavimu, laidų įrašymu, elektroniniu programų gidu (EPG) ir kanalų srautinimu per klientus.
Teisybės dėlei reikia paminėti, jog kol kas viskas yra testo būsenoje ir tinklo laukia rimtas atnaujinimas, nes minėto maršrutizatoriaus ateitis labai miglota, bent jau srautų dalintojo misija jam tikrai negresia. Greičiausiai liks kaip 4G modemas. Taip pat pakeisiu mikrokompiuterį šiek tiek galingesnio, o gal sugalvosiu normalų dedikuotą serverį pastatyti, kaip sakoma, laikas parodys.
Rezultatai ir pastabos
Rezultatai pranoko lūkesčius. Net ir ant “kreivo” tinklo sukasi pakankamai gerai. Kanalai pasiekiami iš telefono, kuriame įdiegtos VLC bei TVHClient aplikacijos, taip pat laptope su bet kuria programa kuri skaito m3u failus, o taip pat CoreELEC (KODI) priedėliai. Taip pat kanalai dalijasi uPnP/DLNA protokolu. Labai patiko rodomo vaizdo kokybė, bet čia gal labai individualu ir subjektyvu. Pats DIGIBIT R1 veikia stabiliai, palikus streaminti kelias paras, problemų neatsirado. Temperatūros matavimas parodė, kad žiūrint vieną HD kanalą kaista apie 38ºC, paleidus antrą temperatūra šokteli dar keliais laipsniais ir pasiekia per 40ºC.
TVHC telefone. 
Kanalų sąrašas pateikiamas per UPnP protokolą. 
Eurosport HD2 per VLC PC. 
Eurosport HD 2 telefone per VLC. 
Eurosport HD kanalas per Khadas VIM3L, kuriame sudiegta CoreELEC sistema (KODI).
Kaip minusą pastebėčiau kiek lėtoką kanalų perjungimą CoreELEC sistemoje, nors PC ir telefone viskas labai normaliai. Bet kadangi nesu iš tų, kurie šokinėja nuo kanalo prie kanalo, tos kelios sekundės mane tikrai tenkina.
Bus daugiau…
SAT>IP: naujas žvilgsnis į palydovinę televiziją
Pagalvojau, o kodėl gi nepasidalinus žiniomis su blog’o skaitytojais apie mūsų šalyje gal nelabai paplitusia, tačiau gan perspektyvia SAT>IP technologija, kuri apjungia palydovinės televizijos signalą ir IP tinklus.
Apie SAT>IP pats sužinojau palyginus neseniai, gal prieš dvejus metus. Skaitydamas internete dokumentaciją greitai supratau, jog reikalas pakankamai geras ir verta pataupyti įrenginio įsigijimui. Taip namuose atsirado Telestar DIGIBIT R1 SAT>IP serveris, bet apie jį plačiau kituose straipsniuose. O dabar plačiau apie SAT>IP.
Palydovinę televiziją prisiminus…
Prieš pradedant gilintis į SAT>IP reikalus pravartu prisiminti palydovinės televizijos laikus, kas Lietuvoje buvo gana populiaru dešimt-penkiolika metų atgal. Tuomet nemaža dalis tv žiūrovų išsikeldavo palydovinės televizijos anteną (lėkštę) ir mėgaudavosi puikia vaizdo kokybe, na o kanalų gausa lenkė visus žinomus to meto televizijos tiekėjus.
Laikui bėgant technologijos keitėsi, atsirado pirmieji išmanūs telefonai, kartu dienos šviesą išvydo planšetiniai kompiuteriai. Spartėjantis internetinetas atvėrė naujas galimybes IPTV televizijos plėtrai, o miestuose pradėjo įsitvirtinti kabelinės televizijos. Prasidėjus namų renovacijos bumui, palydovinės antenos dažnu atveju būdavo demontuojamos ir retai grįždavo į savo vietas.
Nors IPTV sparčiai braunasi į mūsų namus, bet dažnu atveju vis dar ženkliai nusileidžia palydovinės televizijos kokybei, nes TV srautai, dėl geresnio pralaidumo, suspaudžiami iki neregėtų maksimumų, kas ženkliai prastina vaizdo kokybę. O kur dar nelegalūs tiekėjai, kur kokybė, dažnai, lieka kažkur už suvokimo ribų?
Na o dabar apie pačią SAT>IP technologiją
Pradėjus plisti IPTV tinklams, palydovinės televizijos tiekėjai ir DVB technologijos kūrėjai susizgribo, jog laikas kažką daryti, nes atsirado reali grėsmė visai “kosminei” televizijai likti “ant ledo”. Pripažinkime, namuose jau retas tiesiasi UTP kabelius, ant slenksčio 5G ryšys, tad ką jau kalbėti apie masyvius koaksialinius kabelius, kurie šiais laikai tapo labai jau nebemadingi. O kadangi vis daugiau namų įrangos virto išmania, atsirado poreikis rasti būdą kaip šiuolaikiniam žiūrovui pateikti palydovinį signalą.
Taip dienos šviesą išvydo SAT>IP technologija, kuri leido palydovinį signalą tiekti į namų tinklą neprarandant kokybę. Technologija žavi ir tuo, jog įrengti nėra sudėtinga, nes užtenka palydovinės antenos, konverterio ir serverio, kuris sujungiamas su namų tinklu. SAT>IP veikia serveris-klientas pagrindu, taip pat gali būti leidžiamas per tokius TV serverius kaip puikiai užsirekomendavęs TVHeadend. Tokiu būdu SAT>IP leidžia srautą žiūrėti per kompiuterį, telefoną, planšetinį kompiuterį, tv priedėlį (android dėžutė), išmanų televizorių, o taip pat dalijasi DLNA protokolu.
Kam tai skirta?
SAT>IP formatas turėtų patikti nuosavų namų savininkams, atokesnių kaimų ir vienkiemių gyventojams, kur interneto ryšys nėra pakankamas stabiliam IPTV tiekimui, taip pat žmonėms, kuriems svarbu kokybiškas vaizdas ekrane. Dar viena niša, kurioje galima realizuoti šią technologiją – viešbučiai, kaimo turizmo sodybos, visur, kur reikia televiziją pateikti daugiau nei į vieną įrenginį.
SAT>IP įranga ir veikimo principas
Čia labai nesiplėsiu, nes, kaip ir minėjau pradžioje, bus atskiras straipsnis apie įsigytą SAT>IP serverį. O jei labai trumpai, tai norint paleisti namie palydovinės televizijos programas į tinklą, reikia įsigyti palydovinę anteną (lėkštės) ir SAT>IP serverį, dar vadinamų SAT maršrutizatoriumi. Serveris jungiamas prie namų tinklo. Tokiu būdu palydovinis signalas tampa prieinamas tiek per LAN tinklą, tiek per WiFi. Kad būtų paprasčiau suprasti dalinuosi video kaip tai veikia:
Pirmos dalies pabaiga. Sekančiame straipsnyje detaliau aprašysiu kokią įrangą naudoju pats.
Apie X96 Air ir mini palyginimas su Khadas VIM3L
Paėmiau iš GearBest šitą X96 Air dėžutę ir kažkiek pamaigiau. Susikaupė minčių, todėl pabandysiu trumpai aprašyti kaip matau ją savo akimis.
Šiame pranešime nebus įmantrių testų, nes pastaruoju metu išsikėlęs gyventi atokiau nuo civilizacijos, tad nelabai turiu kaip padaryti gilesnių testų. Tačiau bandysiu viską aprašyti grynai iš vartotojo pusės, kaip tai suprantu.
X96 Air specifikacijos:
- CPU: Amlogic S905X3 64-bit keturių branduolių ARM® Cortex ™ A55
- GPU: G31 ™ MP2
- Android 9.0 OS
- RAM 4GB / 32GB
- Palaiko HD: 8K at 24fps, 4K at 60fps, UHD, HDR+, Airplay, Miracast
- Palaiko HD 2.1, USB3.0, USB2.0
- 4GB RAM + 32GB ROM ir 4GB RAM + 64GB ROM palaiko 2.4G + 5.8GHz Dual WiFi, Bluetooth 4.1
- Palaiko firmware online atnaujinimą
Komplektacija
Dėžutėje rasime patį TVBOX, maitinimo šaltinį, trumpą vartotojo vadovą (pastarasis iš ties labai trumpas), HDMI kabelį ir distancinį pultą. Viskas tvarkingai supakuota.
Išvaizda
Korpusas plastikinis, bet neatrodo pigiai, nesijaučia to skurdumo, kai plastikas tarsi apsitrynęs ar, rodos, tuoj suskils. Priekyje yra laikrodukas. Gale yra maitinimo lizdas, optinis išėjimas, HDMI, LAN, AV ir USB lizdai. Šone – 2 USB iš kurių vienas USB 3.0 bei µSD lizdai.
Android 9 darbas
Dėžutę valdo Android 9 OS. Ties čia kiek daugiau parašysiu. Kas liečia patį OS veikimą, tai čia stipriai prikibti negalėčiau, vartosi visai padoriai, nesijaučia “lag’o”. Bet dėl pačio valdymo valdymo su distanciniu pultu, tai galima būtų ištisą romaną kurti. Na gerai, nėra taip tragiška, bet valdymas tikrai nepatogus. Pastoviai groti su mygtukais, nes čia, žiūrėk, reikia kad valdytųsi su rodyklėmis, o čia jau reikia pelės funkcijos. Tas kažkiek nervina. O ilgiau panaudojus net pradeda erzinti. Kiek pavargus spjoviau į Android ir sudiegiau CoreELEC, bet apie tai kiek žemiau.
Įdiegtos bei papildomos programos
Ypatingų programų kaip ir nėra. Radau KD player, čia gi tas pats gerai pažįstamas KODI, yra Netflix, kurį paleidus maloniai paprašo atnaujinti (galima ir nenaujinti), bet Google Play parduotuvėje juodu ant balto parašo, kad device not supported, dar ten kažkoks Player yra, na kaip ir viskas. Todėl nusprendžiau įdiegti kelias papildomas programas.
Go3 – įsidiegė, bet normaliai neveikė. Su navigacija joje visiškai prapuoliau, nes normaliai neveikė nei naudojant “strėlytes” nei pelės emuliavimą. Spaudai, spaudai, o rezultato normalaus kaip nėra, taip nėra. Šiaip ne taip paleidau serialą, bet nepatogumas dieviškas. Pradėjus žiūrėti serialą pasirodė, kad kažkodėl kalba buvo parinkta latvių, o norint pakeisti teko įjungti pelės emuliavimą, žaisti kol pavyko. Na nepatogu, deja…
Jellyfin – kita programa, klientas. Namie yra Jellyfin serveriukas, tai pabandžiau prisijungti prie jo. Automatiškai nerado, bet suvedus duomenis rankiniu būdu nušvito. Jellyfin apsas valdymo kaip su įprastu distanciniu visai nepripažino, todėl teko emuliuoti pelę. Visą turinį atvaizdavo, bet niekaip nesugebėjo pagroti. Paspaudus ant filmo atrodydavo kad jau paleis, bet taip ir likdavo tamsus ekranas. Stipriai nesigilinau, gal ir pas mane bėdos bet…
Žodžiu ties čia pažintis/vargai su Android sistema baigėsi. Dar kartą įsitikinau, kad tai šiek tiek ne man. Bent jau toks pateikimas kaip dabar yra tikrai netenkina. Ateity, jei atrasiu laisvesnio laiko, pabandysiu įrašyti ATV, apie tai kažkiek informacijos radau Freaktab forume. Internete rašo, kad ATV labiau pritaikytas valdyti su distanciniu pultu, bus matyti.
CoreELEC reikalai
Gerai, knieti pasižiūrėti kaip ant šitos dėžutės atrodo CoreELEC, kuris turi palaikymą S905X3 procesoriams. Parsisiunčiu įdiegimo failus, įrašau į µSD kortelę, tam naudoju Etcher įrankį ir, galop, įdedu į X96 Air. Neilgai trukus pakyla CoreELEC sistema. Dar reikia dėžutę “atvesti į protą”, kad veiktų distancinis bei įjungimas. Smulkiai neaprašinėsiu, jei kas tai darysite informaciją rasite čia. Pastebėčiau tik tiek, kad kažkiek distancinis su CoreELEC bukokas, kartais reikia kelis kart paspausti, kad įvykdytų komandą, bet tai mažiau erzina nei blaškymasis Android sistemoje.
Dabartiniu atveju CoreELEC startuoja iš SD kotelės, ištraukus – leidžiasi gimtasis Android 9. Visa kita standartiškai pažįstama, kaip ir visose HTPC sistemose. Kas bandysite ir norėsite nusistatyti KODI pagal save, rekomenduoju paskaityti šias temas: KODI nustatymai. I dalis ir KODI nustatymai. II dalis.
Čia gerai veikia ir minėtas Jellyfin. Taip pat išbandžiau IPTV, kanalus, subjektyvia nuomone, kiek lėčiau atidarinėja. Tačiau jei lyginant su beveik tokį patį Soc turinčiu Khadas VIM3L, kurio apžvalgą rasite Khadas VIM3L HTPC grotuvas. Apžvalga., tai X96 Air, nors ir turėdamas dvigubai daugiau RAM, yra šiek tiek lėtesnių apsukų. Tai tiesiog jaučiasi ilgiau pamaigius dėžutę. Tiesa, veikia ir Bluetooth.
Na ir pabaigai
O pabaigai trumpi testukai:
X96 Air
- Android startas 39 sek.
- CoreELEC startas 31 sek.
- CoreELEC iš sleep mode 8,4 sek.
- Temp. korpuso apačia 50ºC
- Temp. korpuso viršus 45ºC
Khadas VIM3L
- Android startas NĖRA
- CoreELEC startas 29 sek.
- CoreELEC iš sleep mode 8,4 sek.
- Temp. korpuso apačia 46ºC
- Temp. korpuso viršus 48ºC
Iš čia galima matyti, kad Khadas šiek tiek greičiau startuoja “nuo nulio” na ir kiek mažiau kaista. Visa kita identiškai neskaitant, kad X96 Air šiek tiek nusileidžia guvumu. Bet įvertinus faktą, kad pigesnis daugiau nei dvigubai už Khadas, X96 Air tampa puikiu TVBOX’u, ypač su CoreELEC sistema. Žodžiu tiks tiek Android sistemų gerbėjams, tiek mėgstantiems pasikrapštyti ir sistemą susikurti pagal save.
Plauname automobilį. Viskas paprasčiau nei atrodo
Švarus, prižiūrėtas ir spindintis automobilis tarsi vizitinė kortelė. O kur dar “padidėjusios” arklio galios? Šiuo straipsneliu pakalbėsiu kaip namie gerai nuplauti automobilį. Viską pasistengsiu pateikti paprastai ir aiškiai. Taip pat aprašysiu kokias naudoju priemones.
Šiuo kart pasistengsiu viską aprašyti be didelių įžangų ir pamąstymų. O jei kyla klausimas, kodėl rankomis o ne kokioje bekontaktėje savitarnos plovykloje, tai atsakymas paprastas: bekontaktės plovyklos gerai švaraus automobilio švarai palaikyti, o varyti per “volus” net nerekomenduočiau. O dabar kimbame į darbą.
Ko mums reikės?
- Vandens;
- Autošampūno;
- Dviejų kibirų, kempinės ar plaušinės;
- Sodo purkštuvo;
- Kelių mikrofibros šluoščių;
- Didelės mikrofibros šluostės (kuo didesnė tuo geriau);
- Stiklų valiklio;
- Specialaus vaško kėbulo padengimui;
- Pavėsio arba apniukusios dienos;
- Geros nuotaikos (bloga nuotaika = prastas rezultatas);
Pradinis plovimas
Kad viskas gerai pavyktų labai svarbu, kad automobilis stovėtų šešėlyje ar diena būtų apniukusi. Kodėl? Viskas paprasta, – su įkaitusiu paviršiumi sudėtinga, viskas pernelyg greitai džius ir rezultatas nedžiugins.
Taigi sudrėkinu automobilį, imu sodo purkštuvą, pilu šampūną, vandenį ir pripumpuoju oro. Plovimui naudojau lietuvių gamintojo Lesta šampūną Pro-Tec Car. Apskritai esu nuomonės, kad mūsų gamintojai nebūtinai Š … gamina, todėl drąsiai juos renkuosi.
Užpurškiu ant automobilio paviršiaus, ratlankių ir leidžiu lengvai varvėti žemyn. Čia tam, kad suminkštėtų purvas, vabzdžių liekanos. Aišku reikia žiūrėti, kad nepridžiūtų, todėl po kelių minučių viską nuplaunu vandeniu. Viskas, pradinis plovimas padarytas.
Pagrindinis plovimas
Imame du kibirus. Viename švarus vanduo, o į antrą susimaišome plovimo priemonę. Šiuo atveju aš į tuščią kibirą įpilu 4-5 kamštelius šampūno, užpilu vandeniu ir gaunu putų. Toliau viskas paprasta: kempinę pamirkau ir švelniai, nespausdamas, glostau mašinos paviršių. Pradedu nuo stogo ir judu žemyn. Kartas nuo karto kempinę praplaunu antrame kibire su švariu vandeniu. Čia tam, kad išsiplautų visokia smulkmė, kad kuo mažiau braižytų paviršių. Ypač dažniau reikia praplauti priėjus prie automobilio apatinės dalies, nes ten kaupiasi daugiausiai purvo.
Na o sunkiau prieinamas vietas, tokias kaip automobilio logo, grotelės, priklijuoti pavadinimai, ratlankiai, galima šampūnu padengti pasitelkus paprastą dažų teptuką. Po visko gausiai nuliejame vandeniu, ypač plyšius, kėbulo sandūras, nes ten kaupiasi purvas ir užsilieka šampūnas.
Galėčiau pastebėti, kad šampūnas tikrai nenuvylė ir savo darbą atliko aukščiausiam balui. Kas linkę kreivai žiūrėti į mūsų gamintojus siūlyčiau pabandyti, manau, nepasigailėsite.
Džiovinimas
Na ką, nuplovėme, nupylėme, o dabar laikas nudžiovinti. Čia reikia mikrofibrinės šluostės ir kuo didesnės. Aš savo mieste radau 40×40 cm dydžio šluostę.
Šluostę paėmiau už kraštų, tarsi norėdamas automobilį apkloti, ją “užmečiau” ant kėbulo ir nubraukiau žemyn. Dėka mikrofibros dispersinių savybių, pakanka vieną kartą perbraukti ir paviršius tampa sausu . Taip apeinu visą kėbulą, efektas pradeda džiuginti.
Kėbulo padengimas vašku
Nuplovus ir nudžiovinus automobilį visai gera idėja pastarąjį padengti vašku. Čia vėl naudojau Lesta gamybos Carnauba Car vašką. Skystis patogioje pakuotėje, o kvapas mane tiesiog pakerėjo. Vaškavau taip: užpurškiu ant nedidelio ploto ir su švaria mikrofibrine šluoste apskritiminiais judesiais tolygiai paskirstau kėbulo paviršiuje. Taip apeinu visą automobilį. Pastarasis pradėjo kvepėti ir gražiai blizgėti. Tas man patiko!
Stiklų blizginimas
Štai ir atėjo laikas nuvalyti ir nublizginti automobilio stiklus. Darau tai paskutinėje vietoje, nes taip nuvalomi vaško likučiai.
Šiuo atveju vėl pasinaudojau Lesta gaminiu Shiny Glass valikliu. Imu švarią mikrofibrinę šluostę, ant jos purškiu valiklį ir įtrinu stiklą. Viskas kažkaip paprastai ir lengvai. Puikiai matosi, kaip valiklis džiūsta nepalikdamas pėdsakų. Ta proga nuvalau stiklus ir iš vidaus. Langai ima pastebimai spindėti, o sėdint viduje iš viso atrodo, kad pastarųjų nėra.
Ir pabaigai…
Ką galima pasakyti pabaigai? Gal tai, kad rezultatas mane nudžiugino, sakyčiau net pranoko mano lūkesčius. Taip pat pastebėčiau, jog nereikia ignoruoti mūsų gamintojų, nes pastarųjų produktai tikrai geri bei kokybiški. O ir palaikyti savo ekonomiką tikrai gerai. Kaip sakoma, rinkis prekę lietuvišką!
Nauja rubrika “Autozona”
Blog’e atsiranda nauja rubrika “Autozona”. Kas tai?
Kaip žinia daugelis namie turi tokį dalyką kaip automobilis, todėl nusprendžiau į savo blog’ą įdėti apie tai rubriką. Manau, kad dalinsiuosi patirtimi apie automobilio priežiūrą, remontą, gal labiau servisus, jei teks kažkur remontuoti, darysiu mašinos priežiūroje naudojamų priemonių apžvalgas. Skaitydami būkite kritiški ir nepriimkite visko už absoliučią tiesą, nes tai bus mano asmeninės patirtys. Kadangi mano automobilis nėra naujas, viso labo gimęs 12 metų atgal, tai, manau, medžiagos apie ką rašyti turėtų atsirasti.