Geriname internetą su Pi-Hole. Reklamoms NE!

Pi-Hole

Taip jau nutiko, kad prieš gerus metus aptikau labai neblogą reklamų “kilerį” pavadinimu Pi-Hole. Iš pradžių jis man nepasirodė labai naudingu, bet paeksperimentavus supratau, jog tai yra tai, ko man reikia.

Tai kas gi tas Pi-Hole? Pi-Hole yra reklamų iš tinklapių naikintojas viso tinklo lygmeniu. Jis namų tinkle veikia kaip DNS serveris, kuris filtruoja visą į įrenginius patenkantį trafiką, tuo pačiu blokuodamas nepageidaujamą turinį, saugodamas nuo veiklos sekimo ir tuo pačiu valydamas reklamas iš tinklapių. Žinome 100% apsaugos nėra, bet veikimas tikrai pastebimas. Pvz. Pi-Hole visai sėkmingai išvalo Android programose esamas reklamas, tuos mažus baneriukus kurie paprastai atsiranda naudojamo app’o apačioje. Taip pat su Pi-Hole gan sėkmingai galima blokuoti nepageidaujamus tinklapius, kurių paprasčiausiai neužkraus nei viename namų kompiuteryje ar telefone, su sąlyga, kad viskas teisingai sukonfigūruota. Susidomėjote? Tai važiuojame toliau!

Kad viskas normaliai veiktų, viena iš sąlygų – tinkle dirbantis 24/7 įrenginys (kompiuteris) kuriame ir bus minėta Pi-Hole. Aš tam reikalui paskyriau vieną iš turimų mikro kompiuterių, kuriame sukasi Armbian operacinė sistema. Čia taip pat labai tinka ir Raspberry Pi mikro kompiuteris.

Operacinės sistemos sudiegimas ir paruošimas darbui

Kaip operacinę sistemą aš pasirinkau Rasbian Buster Lite. Parsisiunčiam img failą ir įrašome į mSD kortelę. Su kuo rašyti nepatarsiu, mano atveju tai Etcher programa, veikianti tiek Linux, tiek Windows sistemoje. Jei jūs turite savo mėgstamą programą naudokite ją. Girdėjau daug kas naudoja Rufus

Etcher pasirengusi įrašyti Rasbian Buster Light į mSD kortelę

Įrašius operacinę sistemą į kortelę reikia padaryti dar vieną žingsnį. Boot skirsnyje būtina sukurti tuščią failą be jokio plėtinio pavadinimu ssh. Čia tam, kad galėtume prie rasbian prisijungti per ssh komandą.

Šakniniame Boot skirsnyje sukurtas ssh failiukas.

Dabar jau galime mSD kortelę dėti į Raspberry Pi mikro kompiuterį ir laukti, kol pastarasis užsikraus. Tai užtruks keletą minučių. Po sėkmingo sistemos paleidimo dar reikia sužinoti kokį IP adresą naujai iškeptai “avietei” priskyrė maršrutizatorius. Čia galimi du variantai, arba paprasčiausiai prisijungus prie maršrutizatoriaus pamatyti IP, arba Linux terminale suvedus štai tokią komandą:

sudo nmap -sP 192.168.1.0/24

Gausime visų tinkle esančių įrenginių IP adresus, tarp kurių bus ir Raspberry Pi. Jei gerai pažįstate savo namų tinklą, susigaudyti kuris tas IP sunku nebus. Na o kai jau žinome koks tas mums reikalingas IP jungiamės prie jo vesdami Linux terminale komandą:

ssh pi@ipadresas #kur ipdresas įrašome aktualų IP

Sistema paklaus Raspberry Pi vartotojo pi slaptažodžio, kuris pagal nutylėjimą yra raspberry. Viskas, mes jau sistemoje. Na o kas naudojatės Windows sistema, prisijungimui naudokite programą Putty. O aš šiaip ant Linux naudoju puikią programą Remmina.

Pi-Hole diegimas

Kai jau sėkmingai pakėlėme rasbian os ir prie jos prisijungėme, galime sudiegti ir patį Pi-Hole. Tad iš karto prie reikalo. Iš pradžių rekomenduoju iš karto perimti root teisias vedant komandą:

sudo su

Prie komandinės eilutės turi pasikeisti simboliai iš ~$ į #. Na o tada vedame šią komandą:

curl -sSL https://install.pi-hole.net | bash

Paspaudus ENTER iš karto prasidės diegimo procesas.

Pi-Hole diegimo procesas

Tuo pačiu terminale pasirodys diegimo vedlys.

Pi-Hole diegimo vedlys

Spaudžiame ENTER, tada praneša, kad tai yra serveris ir bus reikalingas statinis IP adresas.

Pranešimas, kad bus naudojamas statinis IP adresas.

Tada paklausk, kurį tinklo interfeisą naudoti. Jei Raspberry Pi pajungtas per LAN kabelį, pasirenkame eth0, jei Wi-Fi, tai wlan0

Pasirenkame reikalingą tinklo interfeisą

Toliau paklaus kokį DNS naudoti. Aš pasirinkau OpenDNS, vėliau nustatymuose tai galima keisti.

Pasirenkame DNS

Sekančiame nieko nekeičiame, spaudžiame ENTER

Paliekame kaip yra.

Čia taipogi nieko nekeičiame

Paliekame kaip yra.

Sekančiuose taip pat spaudžiate ENTER. Dar paklaus ar įdiegti web interfeisą, kuris žinoma bus reikalingas.

Paliekame rekomenduojamą.

O čia, kiek suprantu dėl statistikos. Arba leisti viską, arba drausti pasirinktinai. Aš palikęs 0, bet gal kas turite kokių pastebėjimų dėl šito pasirinkimo, tai galite parašyti.

Palikau kaip yra.

Po šito prasideda finalinis programos diegimas ir pabaigoje pamatome finalinę lentelę, kur surašyta kaip pasiekti Pi-Hole ir koks prisijungimo slaptažodis. Slaptažodį nusirašome, mums jo dar prireiks.

Įdiegimo apibendrinimas.

Dabar, kai jau žinome koks mūsų Pi-Hole IP adresas jį reiktų įrašyti į maršrutizatorių, kad pastarasis visiems namie naudojamiems įrenginiams priskirtų šį DNS. Jei mes negalime administruoti savo maršrutizatoriau, tai yra dar keli būdai:

  • Sukonfigūruoti Pi-Hole kaip HDPC serverį;
  • Pi-Hole IP adresą įvesti prie DNS nustatymų į kiekvieną namų įrenginį;

Šiuo atveju aprašysiu kaip suvesti į maršrutizatorių. Mano atveju tai TP-Link maršrutizatorius, prisijungus einame į Advanced skyrių, ten pasirenkame Network, DHCP server ir prie Primary DNS: įvedame Pi-Hole įrenginio IP. Išsaugome. Galime perkrauti maršrutizatorių, tuo pačiu perkrauti ir visus namie esančius įrenginius, kad įsivyrautų naujo tinklo nustatymai juose.

Pi-Hole nustatymai

Atsidarome naršyklę ir vedame http://aktualusipadresas/admin Kadangi pas mane jau yra veikianti Pi-Hole, toliau medžiaga bus pateikta remiantis ja. Taigi patenkame į admino panelę. Kol nesame prisijungę, matome supaprastintą statistiką. Prisijungus ten matoma kur kas daugiau.

Veikiančios Pi-Hole statistika pagrindiniame lange.

Pradžioje galima nieko nekeisti. Pavartyti tinklapius, pažiūrėti ar viską gerai atidaro, ar nėra perteklinio blokavimo. Jei norime Pi-Hole papildyti reklamų blokavimo sąrašais, tai einame į Settings – Blocklists ir ten įdėti nuorodą į sąrašą.

Blokavimų sąrašai.

Įkėlus naują sąrašą spaudžiame Save and Update mygtuką. Sąrašų galima rasti kad ir čia.

Pabaigai…

Nenorėčiau, kad pagalvotumėte, jog Pi-Hole yra panacėja nuo visų ligų, t.y. reklamų. Daugeliu atveju ji veikia labai gerai, pastebimai pagreitėja naršymas. Na o jei naudojame kartu su į naršyklę diegiamais reklamų blokuotojais, tai iš viso pasaka. Jei kas naudojate Pi-Hole ir norite papildyti ar pataisyti mane, mielai rašykite komentaruose.

SAT/IPTV imtuvas palikęs slogų įspūdį

Denys H265 EU

Gavau aš čia į rankas pačiupinėti tokį hibridinį irenginį Denys H265 EU, kuris pristatomas kaip SAT/IPTV, o gal IPTV/SAT, imtuvas su media (kino portalu) galimybėmis.

Seniai aš rankose nečiupinėjau panašaus pobūdžio dalykų, nes daugelį metų naudojuosi Kodi sistema, kuri atstoja ir IPTV grotuvą, ir visa namų media patogiai pateikiama vienoje vietoje. Apie tai rašiau HTPC – nepelnytai neįvertintas namų įrenginys? todėl čia labai nesiplėsiu.

Taigi jūsų dėmesiui Denys H265 EU SAT/IPTV imtuvas. Gavau aš jį pažaidimui, patestavimui, todėl panūdau išsiaiškinti ar jis tikrai toks geras, kaip deklaruoja gamintojas ir vietiniai pardavėjai. Keletą dienų intensyviai testavau šio imtuvo galimybes fokusuodamasis į rodomo vaizdo kokybę ir funkcionalumą. Užbėgdamas už akių galiu pasakyti, kad tiuneris paliko tikrai ne pačius geriausius įspūdžius. Taigi važiuojame!

Iš karto sutarkime, čia nebus aprašymo, kaip jis veikia su palydovine televizija, nes jau seniai nieko nežiūriu nuo “lėkštės”, todėl neturiu galimybės pajungti. Iš kitos pusės, man šį tiunerį pristatė kaip IPTV grotuvą akcentuojant tai, jog Denys H265 EU puikus Online kino teatras, o tas SAT toks kaip tarp kita ko. Supraskit, daug kino portalų ir filmų bei serialų vienoje vietoje.

Denys H265 EU SAT/IPTV imtuvas. Nuotrauka iš oficialaus puslapio.

Taigi pradžioje išsiaiškinkime kokias išskirtines savybes akcentuoja gamintojas:

  • H.265 / MPEG4 — HD / SD, DVB-S2 Multistream Tuner
  • Multistream Root, Gold, (PLP, PLS) T2MI support without parameter input
  • Hardware BlindScan (Low-search) support with low symbol rates (Low Symbol Rate Support)
  • IPTV in memory and external weblinks
  • OTT
  • Stalker portals support
  • Xtream IPTV
  • CE sertificates
  • .m3u, YouTube, ***Tube
  • 2 x USB 2.0 ports
  • 4-digit 7-segment display
  • E2 (Enigma2) Settings Support
  • Channels picons support
  • EPG in IPTV (related with channel name)

Ir kokios imtuvo harakteristikos:

  • Linux OS operating system
  • WebIF & FTP access
  • Conax card reader with full OSCAM
  • Recording & TimeShift (* optional)
  • Network 10 / 100Mbit LAN
  • WiFi (WiFi) + 3GB Model Support via USB ports
  • DLNA Player Support
  • Unicable & FastScan support
  • DiSEqC 1.0, 1.1, 1.2 and USALS support
  • EPG — Electronic Program Guide
  • High resolution OSD UI user interface
  • 4x programmable buttons on the remote control
  • Subtitles & Teletext (Teletext) Support
  • 0.5W standby
  • Dimensions (LxDxH) 120mm x 80mm x 25mm

Dėl įdomumo toks nedidukas palyginimas tarp Denys H265 EU ir Mecool M8S Plus kuriame yra DVB-T2 tiuneris. Gal čia ir nesulyginami dalykai, bet tebūnie. Mano blogas, mano taisyklės 😀

Dviejų tiunerių sulyginimas.

Pradedam testavimą

Pirmą dieną pasijungiau prie namų kino projektoriaus Epson EH-TW 5300, per kurį praktiškai 99% viso kontento ir žiūriu. Pirmiausia atkreipiau dėmesį, kad imtuvas pakankamai ilgai startuoja (kraunasi). Pamatavus laiką gavosi, kad užsikrauti imtuvui reikia net 65 sekundžių! Tiesa, tai pagydoma nustatymuose pakeitus budėjimo režimo režimą iš Real į Fast. Po pakeitimo imtuvas iš budėjimo režimo startuoja per 2 sekundes, tačiau “šaltas startas” (tarkime po elektros dingimo) lieka toks pats, 65 sekundės. Palyginimui Mecool M8S Plus su CoreELEC operacine sistema ir KODI prireikia viso labo 25 – 26 sekundžių.

Imtuvui užsikrovus iš karto į akis krito tai, kad vaizdas ekrane tamsokas. Pirma mintis – kaltas tamsus interfeisas, bet vėliau paaiškėjo, kad visumoje imtuvas taip formuoja video signalą. Žinoma tai pataisoma derinant televizoriaus ar projektoriaus nustatymus, bet galutiniame variante vaizdas vis vien akiai nelipo, tapo kažkoks blyškus. Gerai, lai būna tai subjektyvi nuomonė, nes tai labai individualu.

Taigi, kadangi aš netestavau palydovinės televizijos, netestavau IPTV, tai su susikoncentravau į multimedia dalį, tokią kaip Online kino portalai, DLNA palaikymas, failų perdavimas per SAMBA protokolą.

DLNA

Pirmiausia ėmiausi DLNA, nes tai, ko gero, turėtų būti pats lengviausias variantas prijungti namų mediją (filmai, muzika, nuotraukos) ir turi veikti “out of the box” be jokių įmantrių machinacijų. Deja, su tuo “out of the box” aš greitai patyriau fiasko, nes tiuneris tinkle DLNA serverio nematė. OK, čia ne bėda, gal visas veikimas kiek kitaip realizuotas ir reikia tiuneriui pastreaminti iš šaltinio? Čia pasitelkiu mediaserverį Jellyfin, kuris puikiai sugeba perduoti DLNA srautą į klientus. Net į senuką Panasonic plazminį televizorių be problemų pasrautino! Tačiau su Denys buvo kiek kitaip. Taip, Jellyfin jį matė, sugebėjo prisijungti, bet pasiuntus vaizdą į tiunerį įsiviešpatavo tamsa. Taip, tiuneris sugebėjo susijungti su DLNA serveriu, bet atkurti vaizdinės medžiagos ne. Nesuveikė nei su AVC, nei su HEVC video failais. Bet su muzika suveikė, ačiū bent už tai!

SAMBA

Toliau sekė SAMBA testavimas. Šioje vietoje tereikėjo į tiunerį suvesti NAS IP adresą ir viešinamus aplankus be problemų pamatė. O štai atkurti iš jų nesugebėjo. Vaizdas ekrane taip ir nenušvito. Taip, kad nebėra ką ties čia daugiau ir rašyti. Nusivylimas ir tiek.

FTP

Dar šitame stebukle yra FTP. Taip, taip, FTP Karlai! Už lango XXI amžius, o mes vis dar kalbame apie FTP. Kiek dažnai šiais laikais šiuo protokolu naudojamasi? O ir, beje, nelabai supratau, kaip būtent tai realizuota šitame imtuve. Ar tai prisijungimui prie imtuvo, kad įkelti į jį duomenis, ar nutolusio aplanko pasiekimui namų tinkle? Bet kokiu atveju aiškintis nelabai norėjau, pasirodė šis reikalas labai jau atgyvenusiu.

KINO PORTALAI

OK. Tai priėjome prie tų vadinamų kino portalų. Apie resursų legalumą ir tai, kad viskas rusiškai (na lyg ir vokiškai yra) aš čia jau patylėsiu, visi suprantam kas ten ir kaip, bet apie rodomą vaizdo kokybę būtų sarmata nutylėti. Aišku, tikėtis geros kokybės būtų naivu, bet kad čia jau visai vienas didelis juodulys. Nesvarbu, ar kadre naktis, ar diena, bet visumoje jausmas toks, kad žiūri per specialiai temdintą vaizdą. Murziną, tamsų vaizdą. Tamsu, tamsu ir dar kartą tamsu! Taigi supraskite, kokybe čia nekvepia ir gerbiantys savo akis tokius žiūrėjimo įpročius turėtų apeiti lanku. Ir apskritai, visas įrenginio išduodamas vaizdas yra tamsokas ir “muilinas”. Bet čia nepamirštame, testuojama vis dar ant projektoriaus 300×150 cm ekrano!

Kino portalo meniu. Paimta iš oficialaus puslapio.

MEDIJA FAILŲ FORMATAI IR KODEKAI

Gerai, nepaėjo su DLNA, SAMBA, ne kas ir su Online kino portalais. Tai belieka patestuoti kokius video, audio ir paveikslėlių formatus sugeba atkurti šis imtuvas. Internete galima rasti specialių testinių failų tokiems reikalams, kaip pvz. šiame tinklapyje, tad aš jais ir naudojausi.

Palyginimui Denys H265 EU su Mecool M8S Plus kurį valdo CoreELEC sistema, kad būtų įdomu. Žemiau pateiksiu išsamią ataskaitą, o apibendrinus toks pastebėjimas, – imtuvas sunkiau susitvarko su aukštais bitreitais.

Denys H265 EU ir Mecool M8S Plus sulyginimas

Tarkime H.264 iki 20 mbps, H.265 iki 5 mbps. HEVC 10-bit visai nepalaiko. Taigi būtų įdomu pamatyti realiai kaip jis veikia su palydovinės televizijos srautais.

Švytuoklės testas.

Video, kuriame sukasi žemės rutulys, prie Full HD pastebimai trukčioja. Nors ten lyg ir to bitreito aukšto nėra. Net .avi (na taip, niekas nežiūri .avi Full HD raiška, bet toks testinis failas) konteineryje tai buvo pastebima. Tas pats su .mov, .mp4 konteineriais… O taip neturėtų būti.

Apskritai, man nepatiko pats vaizdas, jo atkūrimas ekrane. Toks jausmas, kad imtuvas dirba ant galimybių ribos, naudodamas paskutinius resursus. Vaizdas toks “murzinas”, nėra to glotnaus ir sklandau atvaizdavimo efekto. Tarkime bėgančios eilutės testas sukelia akims diskomfortą. Švytuoklės teste puikiai matosi vėlavimas, vaizdo artefaktai.

Dar Denys H265 EU buvo prijungtas prie 42″ Panasonis Viera G20 plazminio televizoriaus, ir ne itin gero, labai vidutiniškos klasės 32″ Sharp LCD televizoriaus, kurio tikslaus modelio nebeprisimenu. Sakyčiau kažkiek geriau tiuneris pasirodė ant plazminio televizoriaus, bendras vaizdas žymiai geresnis, bet tamsumas niekur nedingo, pasakyčiau, kad ekranas tapo dar juodesnis. Tačiau pajungus CoreELEC viskas visai gražu. Tebūnie tai pripratimo reikalas, neteiskite.

Taip pat nepavyko paleisti turimo USB Wi-Fi adapterio EDUP EP-N8508GS kuris veikia visose Linux sistemose be jokių papildomų tvarkyklių, kaip sakoma “Out of the Box”. Jo imtuvas paprasčiausiai nematė. Matomai gamintojas apsidraudė, kad tik jų palaikomus ir parduodamus Wi-Fi modulius palaikytų.

Išvada

Aš nesu profesionalas, todėl mano įžvalgas nereikėtų priimti kaip kažkokį tai etaloną ir jomis besąlygiškai remtis. Mano kuklia nuomone, šis įrenginys turi turėti vietą po saule, tik prašyte prašosi jo softą sutvarkyti iki tinkamo lygio, jei yra galimybės, padaryti padoresnį vaizdą. Taip pat mano nuomone, jis skirtas nereikliems vartotojams, kuriems nelabai svarbu kokybė ir tai ką mato jų akys. Įjungiai ir žiūri. Na, o žinant mano filosofinį požiūrį kaip turėtų atrodyti medija ir jos pateikimas ekrane, parašyti adekvatų verdiktą, – misija neįmanoma.

Jei manęs paklaustų ar pirkčiau tokį įrenginį aš atsakysiu taip: jei anksčiau niekada nebūčiau susidūręs su kitomis sistemomis, jų informacijos pateikimu ir funkcionalumu, tai taip, aš tokį įrenginį priimčiau kaip naujovę, gal būt su WOW efektu. Tačiau dabar tikrai ne. Vietoje to, aš įsigyčiau gerą TVBOX su DVB-T2/DVB-S2 tiuneriu, sudiegčiau kažką iš *ELEC šeimos ir džiaugčiausi gyvenimu. Ir tai kainuotų iki 100€. O jei nereikia DVB funkcijos, tai galima apsieiti per pus pigiau! Ir viskas veiks! Nereikia galvoti ką ir kaip paleisti, tiesiog jungi į vietinį tinklą ir suderini pagal savo poreikius.

Apskritai esu nuomonės, kad jau laikas išeiti iš tų, kirviu padarytų grafinių meniu, kurie apibudinami kaip labai inovatyvūs bei patogūs paprastam vartotojui ir pradėti naudotis šiuolaikiškais bei tikrai moderniais dalykais.

HTPC – nepelnytai neįvertintas namų įrenginys?

Kodi

HTPC (Home Theater Personal Computer) – namų kino personalinis kompiuteris, kurio pagrindinė paskirtis pakeisti namie esančius pavienius įrenginius apjungiant jų funkcionalumą į vieną vietą. Šiuo straipsniu pradėsiu ciklą apie šį nuostabų įrenginį.

HTPC idėja nėra nauja, užsienyje jau seniai naudojama, o dabar sparčiai įsitvirtinanti ir mūsų šalyje. Šiuo straipsniu apžvelgsiu savo asmeninę patirtį namų kino kompiuterio srityje. Tad jei sudominau, važiuojame toliau.

Taip jau nutiko, kad mane labai užkabino HTPC idėja. Dar 2005 metais pradėjau domėtis multimedia išpildymo galimybėmis. Jau tuomet manęs netenkino, kad norint peržiūrėti nuotraukas reikia atsidaryti atskirą programą, tuo metu foto buvo populiaru peržiūrėti su ACDSEE programa, muziką groti per WinAMP, filmus žiūrėti per MPC Clasic, o tuos, kurių negrodavo tekdavo leisti per VLC. Nereikliam vartotojui tai gal ir nesudaro problemų, bet man tai atrodė žiauriai nepatogu! Pradėjau ieškoti tinkamo varianto.

Toliau skaityti “HTPC – nepelnytai neįvertintas namų įrenginys?”