Pasirodžius naujajai KODI versijai Matrix, kartu atsinaujino ir PVR IPTV Simple klientas, kas įgalino visose KODI palaikomose platformose korektiškai veikti Timeshift ir Catchup (TV archyvo) funkcijoms.
Kaip žinia KODI, nors ir būdamas puikiu grotuvu, nelabai pasižymėjo geru ir išbaigtu IPTV palaikymu. Ypač tai tapo pastebima, kai atsirado televizijos archyvai gebantys atsukti TV programas ir su šituo gėriu normaliau dirbo tik CoreELEC sistema. Kitose platformose KODI tegalėjo pasiūlyti įprastą kanalų perjungimą ir nieko daugiau. Išleidus KODI Matrix versiją reikalai pasikeitė iš esmės, nes buvo atnaujintas PVR IPTV Simple klientas, kuris būtent ir atsakingas už internetinės televizijos grojimą naudojant M3U grojaraščius.
SVARBU
Toliau aprašomi priedų nustatymai buvo atlikti CoreELEC sistemoje, tačiau visose KODI Matrix versijose bus taip pat.
Pristatyti kas yra KODI, manau, neverta, apie tai išsamiau galite pasiskaityti rubrikoje Apie HTPC, kurioje rasite jau kažkiek sukauptos informacijos ta tema.
Pagalvojau, o kodėl gi nepasidalinus žiniomis su blog’o skaitytojais apie mūsų šalyje gal nelabai paplitusia, tačiau gan perspektyvia SAT>IP technologija, kuri apjungia palydovinės televizijos signalą ir IP tinklus.
Apie SAT>IP pats sužinojau palyginus neseniai, gal prieš dvejus metus. Skaitydamas internete dokumentaciją greitai supratau, jog reikalas pakankamai geras ir verta pataupyti įrenginio įsigijimui. Taip namuose atsirado Telestar DIGIBIT R1 SAT>IP serveris, bet apie jį plačiau kituose straipsniuose. O dabar plačiau apie SAT>IP.
Palydovinę televiziją prisiminus…
Prieš pradedant gilintis į SAT>IP reikalus pravartu prisiminti palydovinės televizijos laikus, kas Lietuvoje buvo gana populiaru dešimt-penkiolika metų atgal. Tuomet nemaža dalis tv žiūrovų išsikeldavo palydovinės televizijos anteną (lėkštę) ir mėgaudavosi puikia vaizdo kokybe, na o kanalų gausa lenkė visus žinomus to meto televizijos tiekėjus.
Laikui bėgant technologijos keitėsi, atsirado pirmieji išmanūs telefonai, kartu dienos šviesą išvydo planšetiniai kompiuteriai. Spartėjantis internetinetas atvėrė naujas galimybes IPTV televizijos plėtrai, o miestuose pradėjo įsitvirtinti kabelinės televizijos. Prasidėjus namų renovacijos bumui, palydovinės antenos dažnu atveju būdavo demontuojamos ir retai grįždavo į savo vietas.
Nors IPTV sparčiai braunasi į mūsų namus, bet dažnu atveju vis dar ženkliai nusileidžia palydovinės televizijos kokybei, nes TV srautai, dėl geresnio pralaidumo, suspaudžiami iki neregėtų maksimumų, kas ženkliai prastina vaizdo kokybę. O kur dar nelegalūs tiekėjai, kur kokybė, dažnai, lieka kažkur už suvokimo ribų?
Na o dabar apie pačią SAT>IP technologiją
Pradėjus plisti IPTV tinklams, palydovinės televizijos tiekėjai ir DVB technologijos kūrėjai susizgribo, jog laikas kažką daryti, nes atsirado reali grėsmė visai “kosminei” televizijai likti “ant ledo”. Pripažinkime, namuose jau retas tiesiasi UTP kabelius, ant slenksčio 5G ryšys, tad ką jau kalbėti apie masyvius koaksialinius kabelius, kurie šiais laikai tapo labai jau nebemadingi. O kadangi vis daugiau namų įrangos virto išmania, atsirado poreikis rasti būdą kaip šiuolaikiniam žiūrovui pateikti palydovinį signalą.
Oficialus SAT>IP logotipas.
Taip dienos šviesą išvydo SAT>IP technologija, kuri leido palydovinį signalą tiekti į namų tinklą neprarandant kokybę. Technologija žavi ir tuo, jog įrengti nėra sudėtinga, nes užtenka palydovinės antenos, konverterio ir serverio, kuris sujungiamas su namų tinklu. SAT>IP veikia serveris-klientas pagrindu, taip pat gali būti leidžiamas per tokius TV serverius kaip puikiai užsirekomendavęs TVHeadend. Tokiu būdu SAT>IP leidžia srautą žiūrėti per kompiuterį, telefoną, planšetinį kompiuterį, tv priedėlį (android dėžutė), išmanų televizorių, o taip pat dalijasi DLNA protokolu.
Kam tai skirta?
SAT>IP formatas turėtų patikti nuosavų namų savininkams, atokesnių kaimų ir vienkiemių gyventojams, kur interneto ryšys nėra pakankamas stabiliam IPTV tiekimui, taip pat žmonėms, kuriems svarbu kokybiškas vaizdas ekrane. Dar viena niša, kurioje galima realizuoti šią technologiją – viešbučiai, kaimo turizmo sodybos, visur, kur reikia televiziją pateikti daugiau nei į vieną įrenginį.
SAT>IP įranga ir veikimo principas
Čia labai nesiplėsiu, nes, kaip ir minėjau pradžioje, bus atskiras straipsnis apie įsigytą SAT>IP serverį. O jei labai trumpai, tai norint paleisti namie palydovinės televizijos programas į tinklą, reikia įsigyti palydovinę anteną (lėkštės) ir SAT>IP serverį, dar vadinamų SAT maršrutizatoriumi. Serveris jungiamas prie namų tinklo. Tokiu būdu palydovinis signalas tampa prieinamas tiek per LAN tinklą, tiek per WiFi. Kad būtų paprasčiau suprasti dalinuosi video kaip tai veikia:
SAT>IP technologija vaizdžiai.
Pirmos dalies pabaiga. Sekančiame straipsnyje detaliau aprašysiu kokią įrangą naudoju pats.
Laikas pakalbėti, kaip į Kodi sistemą sudiegiami priedai. Jei ką tik sudiegtas Kodi yra “sausas” ir temoka groti iš vietinių resursų, tai priedai labai praplečia jo galimybes. Kas ir kaip skaitykite toliau.
Apie taip, kaip paruošti Kodi po įdiegimo galite paskaityti straipsnyje KODI nustatymai. I dalis. Šiame straipsnyje aprašysiu kaip sudiegti priedus, atskirai pakalbėsiu kaip paleisti Go3 arba Televizija ir Archyvas priedus, kaip pasidaryti atsarginę sistemos kopiją, kad atsitikus nenumatytam atvejui lengvai atstatytumėte sistemą. Na o dabar pasiraitojame rankoves ir kimbame į darbus.
Priedų atsiuntimas
Norint susidiegti priedus reikia juos turėti. Savo pavyzdyje aprašysiu kaip diegti 2small priedus, kurie pritaikyti mūsų Lietuvos rinkai. Pirmiausia ką turime padaryti, tai parsiųsti priedų saugyklą. Viskas paprasta, spaudžiam čia ir atsisiunčiame zip failiuką, išsisaugome kompiuteryje ir dabar turime du būdus kaip jį įkelti į Kodi. Tiesa, jei Kodi sudiegtas tame pačiame įrenginyje į kurį parsiuntėme zip, toliau aprašomus įkėlimo veiksmus galima praleisti.
SVARBU. Dėl 2small priedų kasmetinio apmokėjimo. Sudiegus nors vieną priedą jūs gausite aktyvavimo kodą ir tolimesnius nurodymus. Tai tikrai nėra brangu, – metams už visus priedus tik 5€. Žemiau pateikiu pačio autoriaus tekstą, kodėl priedai mokami:
Aš, kaip priedų kūrėjas, pasirūpinsiu, kad priedai veiktų sklandžiai ir be problemų. Todėl pastebėję klaidą ar norite patobulinimo – praneškite. Galbūt jau kažkas pranešė apie problemą ir Jūs net nepastebėsite, kad priedas buvo pataisytas ir atnaujintas.
Taigi parsiųstą zip reikia įkelti į Kodi sistemą. Čia yra keletas būdų, aprašysiu du, mano akimis žiūrint, paprastus.
Pirmas variantas bene pats paprasčiausias, parsiųstą zip tiesiog nukopijuojame į USB atmintuką, tada USB atmintuką prijungiame prie įrenginio kuriame paleistas Kodi. Jei įrenginys sėkmingai prijungė atmintuką, belieka patį zip sudiegti į Kodi. Kodi aplinkoje einame į Priedai -> Įdiegti iš *.zip failo Nurodome, kad įdiegti iš Atmintuko, mano atveju pavadinimas Duomenys. Pažymime repository.2small-0.0.2.zip (šiuo metu einama versija) ir spaudžiame OK.
Priedų saugyklos diegimas
Antras variantas – zip failo įkėlimas vietiniame tinkle. Čia būtina sąlyga, kad Kodi būtų sukonfigūruotas viešinti aplankus į tinklą. CoreELEC, AlexELEC, LibreELEC sistemose tai įjungta pagal nutylėjimą. Taigi naršome tinklą, jame turėtų matytis Kodi paviešinti aplankai, pasirenkame aplanką Downloads ir į jį įkeliame minėtą failą. Tolau pačio zip diegimas kaip pirmame pavyzdyje tik nurodote aplanką į kurį įkėlėte zip.
Priedų diegimas iš saugyklos
OK. Dabar mums reikia sudiegti pačius priedus. Einame į Priedai -> Įdiegti iš saugyklos pasirenkame 2small Repo ir užėję vidun matome kategorijas. Visi priedai išdėstyti savo kategorijose. O mes dabar diegsime priedus esančius Video kategorijoje. Užeiname į Video priedai, čia matome visą priedų sąrašą.
Priedų diegimas iš saugyklos
Tarkime mus domina priedas CinemaClub, mes užeiname į jį ir spaudžiame Įdiegti. Patvirtiname mygtuku OK. Viskas, tik tiek.
CinemaClub priedo įdiegimas
Diegiame Televizija ir Archyvas priedą
Televizija ir Archyvas priedas diegiamas lygiai tokiu pačiu principu, kaip ir aukščiau aprašytas pavyzdys. Kadangi kartu susidiegia ir YouTube priedas, pastarasis gali paleisti Diegimo vedlį, atsakome Ne.
Sudiegiame Televizija ir Archyvas priedą
Dar mums reikia sudiegti priedą PVR IPTV Simple Client. Kadangi nežinia kokioje jūs sistemoje leisite Kodi, tai aprašysiu bene universaliausią būdą. Einame į Priedai -> Paieška. Vedame Simple Client ir gauname sąrašą. Pasirenkame PVR IPTV Simple Client ir įdiegiame.
PVR IPTV Simple Client diegimas
Dabar belieka suderinti, kad rodytų Televizija ir Archyvas. Einame Priedai -> Mano priedai -> PVR klientai -> PVR IPTV Simple Client ir užėję vidun spaudžiame Konfigūruoti. Skiltyje Pagrindinis kur M3U grojaraščio adresas suvedame https://bit.ly/36FGnVu o skiltyje EPG nustatymai prie XMLTV adresas suvedame https://bit.ly/2OuSdLB Skiltyje Kanalų logotipai prie Kanalų logotipai iš XMLTV padarome Pirmenybė XMLTV Po visko spaudžiame OK ir atsiradusioje lentelėje OK. Po visko perkrauname įrenginį arba iš naujo paleidžiame Kodi.
Priedo PVR IPTV Simple Client nustatymai
Televizijos kanalai turi atsirasti TV skiltyje. EPG taip pat savo vietoje.
Taip atrodo programų sąrašas ir EPG
Diegiame Go3 priedą
Jei mes turime Go3 abonentą, galime tai pasileisti Kodi sistemoje. Susidiegiame Go3 priedą lygiai taip pat, kaip ir visus kitus priedus. Belieka jį teisingai suderinti. Einame į Priedai -> Mano priedai ->Video priedai->Go3 ir užėję vidun spaudžiame Konfigūruoti. Suvedame savo prisijungimus prie Go3 platformos, o kur Katalogas nurodome kuriame kataloge bus saugoma Go3 informacija, tarkime katalogas downloads Po visko perkrauname Kodi arba visą įrenginį.
Priedo Go3 konfigūravimas
Toliau aprašomas PVR IPTV Archive Client yra tik *ELEC sistemose. Jo nerasite Android sistemoje, taip pat ir PC.
Pavyzdyje pateikiama CoreELEC sistema. Diegiame PVR IPTV Archive Client. Einame Priedai -> Paieška ir vedame Archive Client. Sąraše pasirenkame PVR IPTV Archive Client ir sudiegiame. Dabar beliks viską suderinti.
Einame Priedai -> Mano priedai -> PVR klientai -> PVR IPTV Archive Client ir užėję vidun spaudžiame Konfigūruoti. Skiltyje Pagrindinis vieta padaryti Vietinis kelias (įskaitant vietinį tinklą) , prie M3U grojaraščio kelias nurodome į /storage/downloads/Go3/playlist.m3u Skiltyje EPG nustatymai vėl gi padarome Vietinis kelias (įskaitant vietinį tinklą) ir prie XMLTV kelias nuodome /storage/downloads/Go3/epg.xml Skiltyje Archive Settings įjungiame Enable Archive support ir galop išsaugome pakeitimus spausdami OK.
PVR IPTV Archive client konfigūravimas.
Po visko paleidžiame iš naujo Kodi arba perkrauname įrenginį. Jei viskas gerai, tai programos atsiras TV skiltyje. TV archyvas pasiekiamas tiek iš statinio EPG, tiek iš EPG žiūrint Live TV.
Sudiegto priedo Go3 televizija ir EPG
DĖMESIO. Priedas Go3 vis dar aktyviai kuriamas ir netolimoje ateityje bus prijungtos Filmų bei Serialų kategorijos. Kol nėra išplėtotas, dėl filmų galima naudoti TV Play Premium priedą, prisijungimai tie patys kaip ir Go3.
Atsarginės kopijos kūrimas
OK. Šitiek vargome, šitiek derinome ir, kad nenutiktų taip, kad visas vargas nenueitų velniop, pravartu pasidaryti atsarginę kopiją. Apskritai pravartu kartas nuo karto daryti atsargines kopijas, nes maža kas. Aprašysiu du būdus.
Jei jūsų sistema iš *ELEC šeimos, tarkime kaip pas mane CoreELEC, tai viskas labai paprasta. Einame į Priedai -> CoreELEC Configuration ir ten Sukurti sistemos ir Kodi atsarginę kopiją. Viskas, faktiškai nėra ką ties čia daugiau ir rašyti. Tiesiog sukurtą zip failą išsisaugote saugioje vietoje.
Jei jūsų Kodi yra PC ar Android sistemoje, tada per priedų paiešką vedame Backup, susidiegiame, susikonfigūruojame pagal save ir naudojame.
Šiam kartui tiek. Gražių visiems švenčių!
P.S. Jei kas nesigauna, nesiseka, visada galite su manimi susisiekti per komentarus čia, o taip pat Feisbuke Neotech.lt arba Kodi Lietuva.
Gavau aš čia į rankas pačiupinėti tokį hibridinį irenginį Denys H265 EU, kuris pristatomas kaip SAT/IPTV, o gal IPTV/SAT, imtuvas su media (kino portalu) galimybėmis.
Seniai aš rankose nečiupinėjau panašaus pobūdžio dalykų, nes daugelį metų naudojuosi Kodi sistema, kuri atstoja ir IPTV grotuvą, ir visa namų media patogiai pateikiama vienoje vietoje. Apie tai rašiau HTPC – nepelnytai neįvertintas namų įrenginys? todėl čia labai nesiplėsiu.
Taigi jūsų dėmesiui Denys H265 EU SAT/IPTV imtuvas. Gavau aš jį pažaidimui, patestavimui, todėl panūdau išsiaiškinti ar jis tikrai toks geras, kaip deklaruoja gamintojas ir vietiniai pardavėjai. Keletą dienų intensyviai testavau šio imtuvo galimybes fokusuodamasis į rodomo vaizdo kokybę ir funkcionalumą. Užbėgdamas už akių galiu pasakyti, kad tiuneris paliko tikrai ne pačius geriausius įspūdžius. Taigi važiuojame!
Iš karto sutarkime, čia nebus aprašymo, kaip jis veikia su palydovine televizija, nes jau seniai nieko nežiūriu nuo “lėkštės”, todėl neturiu galimybės pajungti. Iš kitos pusės, man šį tiunerį pristatė kaip IPTV grotuvą akcentuojant tai, jog Denys H265 EU puikus Online kino teatras, o tas SAT toks kaip tarp kita ko. Supraskit, daug kino portalų ir filmų bei serialų vienoje vietoje.
Denys H265 EU SAT/IPTV imtuvas. Nuotrauka iš oficialaus puslapio.
Taigi pradžioje išsiaiškinkime kokias išskirtines savybes akcentuoja gamintojas:
H.265 / MPEG4 — HD / SD, DVB-S2 Multistream Tuner
Multistream Root, Gold, (PLP, PLS) T2MI support without parameter input
Hardware BlindScan (Low-search) support with low symbol rates (Low Symbol Rate Support)
IPTV in memory and external weblinks
OTT
Stalker portals support
Xtream IPTV
CE sertificates
.m3u, YouTube, ***Tube
2 x USB 2.0 ports
4-digit 7-segment display
E2 (Enigma2) Settings Support
Channels picons support
EPG in IPTV (related with channel name)
Ir kokios imtuvo harakteristikos:
Linux OS operating system
WebIF & FTP access
Conax card reader with full OSCAM
Recording & TimeShift (* optional)
Network 10 / 100Mbit LAN
WiFi (WiFi) + 3GB Model Support via USB ports
DLNA Player Support
Unicable & FastScan support
DiSEqC 1.0, 1.1, 1.2 and USALS support
EPG — Electronic Program Guide
High resolution OSD UI user interface
4x programmable buttons on the remote control
Subtitles & Teletext (Teletext) Support
0.5W standby
Dimensions (LxDxH) 120mm x 80mm x 25mm
Dėl įdomumo toks nedidukas palyginimas tarp Denys H265 EU ir Mecool M8S Plus kuriame yra DVB-T2 tiuneris. Gal čia ir nesulyginami dalykai, bet tebūnie. Mano blogas, mano taisyklės 😀
Dviejų tiunerių sulyginimas.
Pradedam testavimą
Pirmą dieną pasijungiau prie namų kino projektoriaus Epson EH-TW 5300, per kurį praktiškai 99% viso kontento ir žiūriu. Pirmiausia atkreipiau dėmesį, kad imtuvas pakankamai ilgai startuoja (kraunasi). Pamatavus laiką gavosi, kad užsikrauti imtuvui reikia net 65 sekundžių! Tiesa, tai pagydoma nustatymuose pakeitus budėjimo režimo režimą iš Real į Fast. Po pakeitimo imtuvas iš budėjimo režimo startuoja per 2 sekundes, tačiau “šaltas startas” (tarkime po elektros dingimo) lieka toks pats, 65 sekundės. Palyginimui Mecool M8S Plus su CoreELEC operacine sistema ir KODI prireikia viso labo 25 – 26 sekundžių.
Imtuvui užsikrovus iš karto į akis krito tai, kad vaizdas ekrane tamsokas. Pirma mintis – kaltas tamsus interfeisas, bet vėliau paaiškėjo, kad visumoje imtuvas taip formuoja video signalą. Žinoma tai pataisoma derinant televizoriaus ar projektoriaus nustatymus, bet galutiniame variante vaizdas vis vien akiai nelipo, tapo kažkoks blyškus. Gerai, lai būna tai subjektyvi nuomonė, nes tai labai individualu.
Taigi, kadangi aš netestavau palydovinės televizijos, netestavau IPTV, tai su susikoncentravau į multimedia dalį, tokią kaip Online kino portalai, DLNA palaikymas, failų perdavimas per SAMBA protokolą.
DLNA
Pirmiausia ėmiausi DLNA, nes tai, ko gero, turėtų būti pats lengviausias variantas prijungti namų mediją (filmai, muzika, nuotraukos) ir turi veikti “out of the box” be jokių įmantrių machinacijų. Deja, su tuo “out of the box” aš greitai patyriau fiasko, nes tiuneris tinkle DLNA serverio nematė. OK, čia ne bėda, gal visas veikimas kiek kitaip realizuotas ir reikia tiuneriui pastreaminti iš šaltinio? Čia pasitelkiu mediaserverį Jellyfin, kuris puikiai sugeba perduoti DLNA srautą į klientus. Net į senuką Panasonic plazminį televizorių be problemų pasrautino! Tačiau su Denys buvo kiek kitaip. Taip, Jellyfin jį matė, sugebėjo prisijungti, bet pasiuntus vaizdą į tiunerį įsiviešpatavo tamsa. Taip, tiuneris sugebėjo susijungti su DLNA serveriu, bet atkurti vaizdinės medžiagos ne. Nesuveikė nei su AVC, nei su HEVC video failais. Bet su muzika suveikė, ačiū bent už tai!
SAMBA
Toliau sekė SAMBA testavimas. Šioje vietoje tereikėjo į tiunerį suvesti NAS IP adresą ir viešinamus aplankus be problemų pamatė. O štai atkurti iš jų nesugebėjo. Vaizdas ekrane taip ir nenušvito. Taip, kad nebėra ką ties čia daugiau ir rašyti. Nusivylimas ir tiek.
FTP
Dar šitame stebukle yra FTP. Taip, taip, FTP Karlai! Už lango XXI amžius, o mes vis dar kalbame apie FTP. Kiek dažnai šiais laikais šiuo protokolu naudojamasi? O ir, beje, nelabai supratau, kaip būtent tai realizuota šitame imtuve. Ar tai prisijungimui prie imtuvo, kad įkelti į jį duomenis, ar nutolusio aplanko pasiekimui namų tinkle? Bet kokiu atveju aiškintis nelabai norėjau, pasirodė šis reikalas labai jau atgyvenusiu.
KINO PORTALAI
OK. Tai priėjome prie tų vadinamų kino portalų. Apie resursų legalumą ir tai, kad viskas rusiškai (na lyg ir vokiškai yra) aš čia jau patylėsiu, visi suprantam kas ten ir kaip, bet apie rodomą vaizdo kokybę būtų sarmata nutylėti. Aišku, tikėtis geros kokybės būtų naivu, bet kad čia jau visai vienas didelis juodulys. Nesvarbu, ar kadre naktis, ar diena, bet visumoje jausmas toks, kad žiūri per specialiai temdintą vaizdą. Murziną, tamsų vaizdą. Tamsu, tamsu ir dar kartą tamsu! Taigi supraskite, kokybe čia nekvepia ir gerbiantys savo akis tokius žiūrėjimo įpročius turėtų apeiti lanku. Ir apskritai, visas įrenginio išduodamas vaizdas yra tamsokas ir “muilinas”. Bet čia nepamirštame, testuojama vis dar ant projektoriaus 300×150 cm ekrano!
Kino portalo meniu. Paimta iš oficialaus puslapio.
MEDIJA FAILŲ FORMATAI IR KODEKAI
Gerai, nepaėjo su DLNA, SAMBA, ne kas ir su Online kino portalais. Tai belieka patestuoti kokius video, audio ir paveikslėlių formatus sugeba atkurti šis imtuvas. Internete galima rasti specialių testinių failų tokiems reikalams, kaip pvz. šiame tinklapyje, tad aš jais ir naudojausi.
Palyginimui Denys H265 EU su Mecool M8S Plus kurį valdo CoreELEC sistema, kad būtų įdomu. Žemiau pateiksiu išsamią ataskaitą, o apibendrinus toks pastebėjimas, – imtuvas sunkiau susitvarko su aukštais bitreitais.
Denys H265 EU ir Mecool M8S Plus sulyginimas
Tarkime H.264 iki 20 mbps, H.265 iki 5 mbps. HEVC 10-bit visai nepalaiko. Taigi būtų įdomu pamatyti realiai kaip jis veikia su palydovinės televizijos srautais.
Švytuoklės testas.
Video, kuriame sukasi žemės rutulys, prie Full HD pastebimai trukčioja. Nors ten lyg ir to bitreito aukšto nėra. Net .avi (na taip, niekas nežiūri .avi Full HD raiška, bet toks testinis failas) konteineryje tai buvo pastebima. Tas pats su .mov, .mp4 konteineriais… O taip neturėtų būti.
Apskritai, man nepatiko pats vaizdas, jo atkūrimas ekrane. Toks jausmas, kad imtuvas dirba ant galimybių ribos, naudodamas paskutinius resursus. Vaizdas toks “murzinas”, nėra to glotnaus ir sklandau atvaizdavimo efekto. Tarkime bėgančios eilutės testas sukelia akims diskomfortą. Švytuoklės teste puikiai matosi vėlavimas, vaizdo artefaktai.
Dar Denys H265 EU buvo prijungtas prie 42″ Panasonis Viera G20 plazminio televizoriaus, ir ne itin gero, labai vidutiniškos klasės 32″ Sharp LCD televizoriaus, kurio tikslaus modelio nebeprisimenu. Sakyčiau kažkiek geriau tiuneris pasirodė ant plazminio televizoriaus, bendras vaizdas žymiai geresnis, bet tamsumas niekur nedingo, pasakyčiau, kad ekranas tapo dar juodesnis. Tačiau pajungus CoreELEC viskas visai gražu. Tebūnie tai pripratimo reikalas, neteiskite.
Taip pat nepavyko paleisti turimo USB Wi-Fi adapterio EDUP EP-N8508GS kuris veikia visose Linux sistemose be jokių papildomų tvarkyklių, kaip sakoma “Out of the Box”. Jo imtuvas paprasčiausiai nematė. Matomai gamintojas apsidraudė, kad tik jų palaikomus ir parduodamus Wi-Fi modulius palaikytų.
Išvada
Aš nesu profesionalas, todėl mano įžvalgas nereikėtų priimti kaip kažkokį tai etaloną ir jomis besąlygiškai remtis. Mano kuklia nuomone, šis įrenginys turi turėti vietą po saule, tik prašyte prašosi jo softą sutvarkyti iki tinkamo lygio, jei yra galimybės, padaryti padoresnį vaizdą. Taip pat mano nuomone, jis skirtas nereikliems vartotojams, kuriems nelabai svarbu kokybė ir tai ką mato jų akys. Įjungiai ir žiūri. Na, o žinant mano filosofinį požiūrį kaip turėtų atrodyti medija ir jos pateikimas ekrane, parašyti adekvatų verdiktą, – misija neįmanoma.
Jei manęs paklaustų ar pirkčiau tokį įrenginį aš atsakysiu taip: jei anksčiau niekada nebūčiau susidūręs su kitomis sistemomis, jų informacijos pateikimu ir funkcionalumu, tai taip, aš tokį įrenginį priimčiau kaip naujovę, gal būt su WOW efektu. Tačiau dabar tikrai ne. Vietoje to, aš įsigyčiau gerą TVBOX su DVB-T2/DVB-S2 tiuneriu, sudiegčiau kažką iš *ELEC šeimos ir džiaugčiausi gyvenimu. Ir tai kainuotų iki 100€. O jei nereikia DVB funkcijos, tai galima apsieiti per pus pigiau! Ir viskas veiks! Nereikia galvoti ką ir kaip paleisti, tiesiog jungi į vietinį tinklą ir suderini pagal savo poreikius.
Apskritai esu nuomonės, kad jau laikas išeiti iš tų, kirviu padarytų grafinių meniu, kurie apibudinami kaip labai inovatyvūs bei patogūs paprastam vartotojui ir pradėti naudotis šiuolaikiškais bei tikrai moderniais dalykais.
Šiais laikais, kai internetiniai tinklai apraizgė visą pasaulį, o namuose dažnai galima sutikti visai solidžiai organizuotų tinklų, būtų sarmata nepasileisti IPTV televizijos savo tinkle.
Šiame straipsnyje aprašysiu, kaip namų sąlygomis, neišleidžiant daug pinigų, pasidaryti nuosavą IPTV nuo lauko DVB-T antenos. Paleisime nemokamai transliuojamus lietuviškus kanalus savo namų tinkle. Tai bus pakankamai paprastas variantas, kai srautas transliuojamas multicast protokolu. Kitą kartą apžvelgsiu kiek sudėtingesnį, bet, mano nuomone, kur kas pažangesnį IPTV televizijos perdavimo būdą. Taigi važiuojame…
