Susitikome su bičiuliu paplepėti apie gyvenimą ir kalba pasisuko apie tai, kaip, kur ir per ką žiūrime filmus. Užsiminus, jog visą turinį žiūriu per modifikuotą Beelink GT1 Ultimate BOX, bičiulis tarė: – Žinai, įsigijau taip giriamą Xiaomi Mi BOX S grotuvą, bet jis man kažkoks “medinis”…
Pradėjau klausinėti kas ir kaip, draugas paaiškino, kad beveik visus filmus žiūrint vaizdas trukčioja, nepriklausomai ar tai iš USB “fleškės” ar iš YouTube tinklapio, nėra to malonumo akims nors tu ką. Kadangi tai nebuvo man nepažįstama situacija, pasišoviau pagelbėti “atvedant į protą” Xiaomi dėžutę.
Draugas matė kaip veikia Kodi grotuvas, todėl sulygome, kad pagal galimybes pastarąjį įrašysiu ir į Mi BOX. Buvo mintis bandyti Xiaomi paversti į CoreELEC, bet eigoje šios minties buvo atsisakyta.
Ir taip, Xiaomi Mi BOXS ant mano stalo pasiruošęs testavimui. Man labai magėjo ant šitos dėžutės prasukti kelis testus, nes ne iš vieno buvau girdėjęs, jog Xiaomi tikrai vertas savo pinigų bei puikiai rodo. Dėl tos priežasties tiesiog degiau noru kuo greičiau viską pasileisti.
Trumpai apie patį Xiaomi grotuvą. Į akį krito tai, kad jis mažas ir tikrai dailus. Dėl skonio nesiginčijama, bet man jis tikrai patiko. Kaip sakoma lipo akiai. Specifikacijos:
Rezoliucija: 4K (3840 x 2160)
CPU: Cortex-A53 Quad-core 64bit (Amlogic 905W)
GPU: Mali-450
RAM: 2GB DDR3
Vidinė atmintis: 8GB eMMC
Operacinė sistema: Android 9
Pasiruošimas testams
Mi BOX pajungtas prie Sharp LC-LE430E televizoriaus, kuris tuo pačiu atstoja ir kompiuterio monitorių. Taip, tai nėra pats geriausias televizorius pasaulyje, juoba, kad ir pats turi šiek tiek bėdų, bet šiuo atveju sueis. Taip pat visam šitam reikalui reikalingas fotoaparatas su valdomu užraktu, mano atveju tai Canon EOS 700Da (a nes tai modifikuotas fotoaparatas astrofotografijai)
Kaip čia viskas vyksta? Labai paprasta: fotoaparatas pastatomas priešais ekraną, nustatoma 1 sekundės ekspozicija ir leidžiami specialūs vaizdai juos fotografuojant. Naudojau du testinius video su skirtingais FPS – laikrodį ir “šachmatus”.
Kas norite pabandyti ištestuoti savo box ar televizorius medžiaga guli čia. Visų testų atlikimo metodika tokia pati.
Testavimas
Pirmiausia prasukau testus ant paprasčiausio YouTube app’so, kuris standartiškai įdiegtas į Xiaomi Mi BOX S. Beje, reikia atkreipti dėmesį, kad šiame box’e sukasi Android TV operacinė sistema. Paeiliui buvo leidžiami vaizdai su skirtingomis 60p, 50p, 30p, 25p, 24p skleistinėmis, taip pat “šachmatai” ir viskas fotografuojama.
Ir ką mes čia matome. Beveik visi testai praeina sklandžiai, tačiau su 24p ne. Iš karto pastebime kaip strėlės nepataiko į savo vietas, o “šachmatai” pabirę. Idealiu atveju šachmatų lenta turi gautis balta, tačiau čia dar labai priklauso ir nuo televizoriaus, kuris, kaip minėjau, mano atveju ne pats geriausias. Kompromisinis variantas – šachmatų lenta matosi kaip šachmatų lenta, su tolygiai išsidėliojusiais langeliais. Žinant faktą, kad dauguma filmų yra 24p, gauname netolygią peržiūrą, kur vaizdas rodomas su pastebimais trukčiojimais. Beje, ne visi žmonės tai pastebi. Jei esate vienas iš jų, jums pasisekė. Beje, strigimų nebus ir žiūrint IPTV, nes daugeliu atveju atitiks FPS.
Sekančiu žingsniu į Mi BOX sudiegiau Kodi ir Smart YouTube. Ir čia testai tiesiog buvo puikūs. Tiek Kodi, tiek Smart YouTube sugeba pakeisti skleistinę ir pritaikyti prie rodomo šaltinio, todėl testai praėjo be netikėtumų.
Testuojamos Kodi ir Smart YouTube aplikacijos.
Testuojama leidžiant po vieną filmuką ir fotografuojant su 1 sek. ekspozicija.
Kaip matome testai pastebimai kitokie, ypač tai, kas siejasi su 24p. Ir čia, reikia pastebėti, didelis pliusas Xiaomi Mi BOX S įrenginukui, nes dažnas kiniškas Android box su tuo nesusitvarko ir net nebūna normalaus sprendimo būdo kaip tai pakeisti. Prie to pačio galite paskaitinėti Kodėl KODI nenoriai dirba Android įrenginiuose?
Tad patarimas prieš perkant:
Būtinai suraskite progą patestuoti įrenginį, kad nereikėtų ateityje gailėtis!Aklai pasitikėti gražiais aprašymais internetinėse parduotuvėse tikrai nėra gerai.
Taigi reziumuojant. Šalia vienas kito sudėsiu testų rezultatus. Idealiu atveju “šachmatų lenta” turėtų gautis balta, tačiau patikrinęs patį televizorių gavau tą patį rezultatą, todėl šiuo atveju galima teigti, jog pačio grotuvo bėda buvo išspręsta.
Blogai
Gerai
Laikrodžio testas. Kairėje Testas nepraėjo, dešinėje viskas gerai.
Blogai
Gerai
“Šachmatų lentos” testas. Kairėje pusėje blogai, dešinėje gerai (kompromisinis variantas)
Reikia paminėti, kad šį testą galima atlikti ir su mobiliuoju telefonu, tačiau pastarasis turi turėti galimybę keisti kameros parametrus, o tiksliau užrakto greitį (expo). Būtina nustatyti 1 sekundę.
Po Raspberry Pi atėjimo į rinką pradėjo, it grybai, dygti mažųjų kompiuterių gamintojai. Šiame straipsnyje aprašysiu apie Khadas gaminį, kuris pasirodė labai vertas dėmesio.
Apie Khadas gamintoją, o tiksliau jų produktus buvau girdėjęs jau iš anksčiau. Pro akis praslysdavo informacija, kad labai neblogą geležį Khadas inžinieriai talpina ant montažinės plokštės. Kažkur prieš du metus jau buvo žinomi VIM1 ir VIM2 modeliai. Kaina jų kiek didesnė nei kitų konkurentų, todėl mane tai ir stabdė. Ir vis tik atėjo ta diena, kai nusprendžiau įsigyti naujausią jų kūrinį Khadas VIM3L HTPC Kit.
Khadas VIM3L HTPC rinkinys
Khadas VIM3L HTPC – puikus media grotuvas.
Šios linijos filosofija labai paprasta, – tai jaunesnysis brolis, “išlengvinta” VIM3 versija, orientuota į HTPC funkcionalumą. Viskas gerai apgalvota ir estetiškai pateikta pirkėjui.
Į rinkinį įeina Khadas VIM3L mikro kompiuteris, firminis radiatorius, aušinimo plokštelė, kuri pritvirtinta apačioje, malonus akiai korpusas ir gerai rankoje gulintis distancinis pultas. Taip pat komplekte rasime firminį Khadas maitinimo bloką su pintu USB-C laidu. Viskas jau sudėta ir į savo vietas, todėl pačiam susirinkti iš detalių neteko.
Specifikacija ir geležis
Žemiau pateiksiu ką apie plokštę deklaruoja gamintojas iš spec. dokumentacijų:
SoC Amlogic S905D3-N0N 1.9GHz quad core Cortex-A55 CPU
ARM G31 MP2 GPU up to 800MHz, OpenGL ES 3.2 Vulkan 1.0 and OpenCL 2.0
4Kx2K@60fps+1x1080P@60fps
Dolby Vision and HDR10, HDR10+, HLG and PRIME HDR video processing
HDMI2.1 transmitter with 3D, Dynamic HDR, eARC, CEC and HDCP 2.2 support
M.2 2280 NVMe SSD Supported
IR Receiver 2 Channels
Khadas VIM3L plokštė pagaminta labai kokybiškai.
Taigi, po specifikacijų, pakalbėkime apie geležį. Pirmiausia, kas labiausiai patraukė akį, tai preciziškai surinkta plokštė. Tikrai ne dažnas gaminys atkeliavęs iš Kinijos gali pasigirti tokiu tvarkingu pagaminimu. Ne mažiau puikiai atrodo ir pats gamintojo tinklapis, kuris sudaro solidžios firmos įspūdį.
Asmeniškai man patiko ir dar vienas dalykas, o būtent tai, kad visi išėjimai išdėstyti vienoje plokštės pusėje. Man tai atrodo labai estetiškai ir praktiška. Ten pat rasime 2 USB portus (vienas 3.0 o kitas 2.0), LAN, HDMI, microSD ir USB-C lizdus. Plokštės apačioje rasime ir M.2 jungtį, prie kurios galima prijungti specialią M2X išplėtimo plokštę ir tada prijungti M.2 SSD diską. Aš buvau tikras, kad galima tiesiogiai jungti SSD, bet susisiekus su gamintoju buvo išaiškinta, kad be išplėtimo plokštės nieko nebus. Na, o jei esate audiofilas, tai gamintojas pasirūpino ir audio plokšte, kurią taip pat turėtumėte įsigyti atskirai.
Programinė įranga
Į vidinę, eMMC 16GB, atmintį sudiegta jau gerai pažįstama CoreELEC sistema. Tuo metu buvo 9.2.0 versija. Taip pat šiai plokštei yra ir Android 9.0 versija, OpenWRT bei Ubuntu Linux. Dar reikia pastebėti, kad pats plokštės programinės įrangos perrašymas yra itin paprastas, ypač naudojantis firminiu Khadas rescue įrankiu. Mane pastaras funkcionalumas ir galimybės tiesiog pribloškė, todėl ateityje būtinai aprašysiu apie šitą puikų įrankį.
Khadas VIM3L HTPC įdiegta CoreELEC sistema.
Testai
Iš karto pasileidus CoreELEC laukė nedidelis nemalonumas, to tiksliau 9.2.0 versija buvo kiek neišbaigta šiai plokštei. Pirmas dalykas į ką atkreipiau dėmesį buvo tai, kad išjungus su distanciniu pultu, Khadas distancinio pulto pagalba jau neįsijungdavo. Su video atkūrimu problemų nepastebėjau, o štai vaizdo kokybė tiesiog džiugino akį. Taip, kas o kas, bet vaizdo aštrumas, spalvos, atkūrimas aukštame lygyje. Mano Beelink GT1 Ultimate prieš Khadas VIM3L tiesiog susigūžęs rūko kamputyje. O pastarojo vaizdo kokybe buvau daugiau nei patenkintas!
Su atkuriamu garsu kiek liūdniau. CoreELEC stable 9.2.0 versijoje bitstream perdavimas labai šlubavo, galima sakyti te sugebėjo perduoti Dolby Digital garsą ir praktiškai nieko daugiau. Perrašius į CoreELEC Nightly versiją išsisprendė problemos tiek su distanciniu pultu, tiek su garso perdavimu. Khadas VIM3L puikiai perduoda Dolby Digital, Dolby Digital+, DTS, HD-Master formatus. Taigi šiuo metu kažkuo prikibti prie CoreELEC ir Khadas VIM3L nelabai rasčiau, nebent tik tuo, kad kol kas nėra pilnai veikiančios stabilios CE versijos. Tačiau žinant faktą, kad Khadas bendradarbiauja su CoreELEC galima garantuoti, kad su sekančiu CoreELEC bus ir stabili versija Khadas VIM3L plokštei.
Na ir, žinoma, testavau bendrą plokštės našumą, kuris aprėpia interneto greičio matavimus bei skaitymo/rašymo į vidinę atmintį greitį . Tam reikalui sudiegiau Ubuntu 18.04.3 LTS. Iš pradžių pasirodė, kad sistema labai stabdo ir jau beveik norėjau viską mesti lauk, bet padarius OS atnaujinimą viskas pasikeitė 180º kampu. Galėčiau pastebėti, kad grafinė aplinka visai smagiai vertėsi. Aišku labai kažko iš 2GB nereikia tikėti, todėl netrukau prisijungti prie komandinės eilutės ir paleisti bench.sh skriptą. Štai kokius duomenis gavau iš testo:
# Khadas VIM3L SBC
Serial : 2b0c0400012017000006343939463850
Hardware : Khadas VIM3L
----------------------------------------------------------------------
CPU model : Amlogic S905D3-N0N
Number of cores : 4
CPU frequency : MHz
Total size of Disk : 15.0 GB (2.7 GB Used)
Total amount of Mem : 1861 MB (242 MB Used)
Total amount of Swap : 930 MB (0 MB Used)
System uptime : 0 days, 0 hour 2 min
Load average : 1.59, 0.83, 0.33
OS : Ubuntu 18.04.3 LTS
Arch : aarch64 (64 Bit)
Kernel : 4.9.190
----------------------------------------------------------------------
I/O speed(1st run) : 55.5 MB/s
I/O speed(2nd run) : 55.4 MB/s
I/O speed(3rd run) : 55.5 MB/s
Average I/O speed : 55.5 MB/s
----------------------------------------------------------------------
Node Name IPv4 address Download Speed
CacheFly 205.234.175.175 39.4MB/s
Linode, Tokyo2, JP 139.162.65.37 5.65MB/s
Linode, Singapore, SG 139.162.23.4 4.28MB/s
Linode, London, UK 176.58.107.39 18.4MB/s
Linode, Frankfurt, DE 139.162.130.8 35.9MB/s
Linode, Fremont, CA 50.116.14.9 4.69MB/s
Softlayer, Dallas, TX 173.192.68.18 5.33MB/s
Softlayer, Seattle, WA 67.228.112.250 4.74MB/s
Softlayer, Frankfurt, DE 159.122.69.4 21.6MB/s
Softlayer, Singapore, SG 119.81.28.170 3.56MB/s
Softlayer, HongKong, CN 119.81.130.170 3.45MB/s
----------------------------------------------------------------------
Speedtest LAN
Hosted by Telia Lietuva, AB (Kaunas) [2.12 km]: 6.068 ms
Testing download speed................................................................................
Download: 304.44 Mbit/s
Testing upload speed................................................................................................
Upload: 318.26 Mbit/s
----------------------------------------------------------------------
Speedtest Wi-Fi
Hosted by Telia Lietuva, AB (Kaunas) [2.12 km]: 16.032 ms
Testing download speed................................................................................
Download: 268.49 Mbit/s
Testing upload speed................................................................................................
Upload: 288.56 Mbit/s
----------------------------------------------------------------------
Verdiktas
Mano nuomone tai labai gera plokštė, gal kiek brangoka lyginant su konkurentais, bet paperkanti savo kruopščiu montažu, puikiu palaikymu ir našiu darbu. Kadangi tai, visų pirma, dedikuojama kaip HTPC įrenginys, tai ir pagrindinė jo jo paskirtis turėtų būti skirta media atkūrimui. Kam svarbi kokybė, geras vaizdas ir nepriekaištingas garso atkūrimas, tas drąsiai gali rinktis šį modelį.
Gavau aš čia į rankas pačiupinėti tokį hibridinį irenginį Denys H265 EU, kuris pristatomas kaip SAT/IPTV, o gal IPTV/SAT, imtuvas su media (kino portalu) galimybėmis.
Seniai aš rankose nečiupinėjau panašaus pobūdžio dalykų, nes daugelį metų naudojuosi Kodi sistema, kuri atstoja ir IPTV grotuvą, ir visa namų media patogiai pateikiama vienoje vietoje. Apie tai rašiau HTPC – nepelnytai neįvertintas namų įrenginys? todėl čia labai nesiplėsiu.
Taigi jūsų dėmesiui Denys H265 EU SAT/IPTV imtuvas. Gavau aš jį pažaidimui, patestavimui, todėl panūdau išsiaiškinti ar jis tikrai toks geras, kaip deklaruoja gamintojas ir vietiniai pardavėjai. Keletą dienų intensyviai testavau šio imtuvo galimybes fokusuodamasis į rodomo vaizdo kokybę ir funkcionalumą. Užbėgdamas už akių galiu pasakyti, kad tiuneris paliko tikrai ne pačius geriausius įspūdžius. Taigi važiuojame!
Iš karto sutarkime, čia nebus aprašymo, kaip jis veikia su palydovine televizija, nes jau seniai nieko nežiūriu nuo “lėkštės”, todėl neturiu galimybės pajungti. Iš kitos pusės, man šį tiunerį pristatė kaip IPTV grotuvą akcentuojant tai, jog Denys H265 EU puikus Online kino teatras, o tas SAT toks kaip tarp kita ko. Supraskit, daug kino portalų ir filmų bei serialų vienoje vietoje.
Denys H265 EU SAT/IPTV imtuvas. Nuotrauka iš oficialaus puslapio.
Taigi pradžioje išsiaiškinkime kokias išskirtines savybes akcentuoja gamintojas:
H.265 / MPEG4 — HD / SD, DVB-S2 Multistream Tuner
Multistream Root, Gold, (PLP, PLS) T2MI support without parameter input
Hardware BlindScan (Low-search) support with low symbol rates (Low Symbol Rate Support)
IPTV in memory and external weblinks
OTT
Stalker portals support
Xtream IPTV
CE sertificates
.m3u, YouTube, ***Tube
2 x USB 2.0 ports
4-digit 7-segment display
E2 (Enigma2) Settings Support
Channels picons support
EPG in IPTV (related with channel name)
Ir kokios imtuvo harakteristikos:
Linux OS operating system
WebIF & FTP access
Conax card reader with full OSCAM
Recording & TimeShift (* optional)
Network 10 / 100Mbit LAN
WiFi (WiFi) + 3GB Model Support via USB ports
DLNA Player Support
Unicable & FastScan support
DiSEqC 1.0, 1.1, 1.2 and USALS support
EPG — Electronic Program Guide
High resolution OSD UI user interface
4x programmable buttons on the remote control
Subtitles & Teletext (Teletext) Support
0.5W standby
Dimensions (LxDxH) 120mm x 80mm x 25mm
Dėl įdomumo toks nedidukas palyginimas tarp Denys H265 EU ir Mecool M8S Plus kuriame yra DVB-T2 tiuneris. Gal čia ir nesulyginami dalykai, bet tebūnie. Mano blogas, mano taisyklės 😀
Dviejų tiunerių sulyginimas.
Pradedam testavimą
Pirmą dieną pasijungiau prie namų kino projektoriaus Epson EH-TW 5300, per kurį praktiškai 99% viso kontento ir žiūriu. Pirmiausia atkreipiau dėmesį, kad imtuvas pakankamai ilgai startuoja (kraunasi). Pamatavus laiką gavosi, kad užsikrauti imtuvui reikia net 65 sekundžių! Tiesa, tai pagydoma nustatymuose pakeitus budėjimo režimo režimą iš Real į Fast. Po pakeitimo imtuvas iš budėjimo režimo startuoja per 2 sekundes, tačiau “šaltas startas” (tarkime po elektros dingimo) lieka toks pats, 65 sekundės. Palyginimui Mecool M8S Plus su CoreELEC operacine sistema ir KODI prireikia viso labo 25 – 26 sekundžių.
Imtuvui užsikrovus iš karto į akis krito tai, kad vaizdas ekrane tamsokas. Pirma mintis – kaltas tamsus interfeisas, bet vėliau paaiškėjo, kad visumoje imtuvas taip formuoja video signalą. Žinoma tai pataisoma derinant televizoriaus ar projektoriaus nustatymus, bet galutiniame variante vaizdas vis vien akiai nelipo, tapo kažkoks blyškus. Gerai, lai būna tai subjektyvi nuomonė, nes tai labai individualu.
Taigi, kadangi aš netestavau palydovinės televizijos, netestavau IPTV, tai su susikoncentravau į multimedia dalį, tokią kaip Online kino portalai, DLNA palaikymas, failų perdavimas per SAMBA protokolą.
DLNA
Pirmiausia ėmiausi DLNA, nes tai, ko gero, turėtų būti pats lengviausias variantas prijungti namų mediją (filmai, muzika, nuotraukos) ir turi veikti “out of the box” be jokių įmantrių machinacijų. Deja, su tuo “out of the box” aš greitai patyriau fiasko, nes tiuneris tinkle DLNA serverio nematė. OK, čia ne bėda, gal visas veikimas kiek kitaip realizuotas ir reikia tiuneriui pastreaminti iš šaltinio? Čia pasitelkiu mediaserverį Jellyfin, kuris puikiai sugeba perduoti DLNA srautą į klientus. Net į senuką Panasonic plazminį televizorių be problemų pasrautino! Tačiau su Denys buvo kiek kitaip. Taip, Jellyfin jį matė, sugebėjo prisijungti, bet pasiuntus vaizdą į tiunerį įsiviešpatavo tamsa. Taip, tiuneris sugebėjo susijungti su DLNA serveriu, bet atkurti vaizdinės medžiagos ne. Nesuveikė nei su AVC, nei su HEVC video failais. Bet su muzika suveikė, ačiū bent už tai!
SAMBA
Toliau sekė SAMBA testavimas. Šioje vietoje tereikėjo į tiunerį suvesti NAS IP adresą ir viešinamus aplankus be problemų pamatė. O štai atkurti iš jų nesugebėjo. Vaizdas ekrane taip ir nenušvito. Taip, kad nebėra ką ties čia daugiau ir rašyti. Nusivylimas ir tiek.
FTP
Dar šitame stebukle yra FTP. Taip, taip, FTP Karlai! Už lango XXI amžius, o mes vis dar kalbame apie FTP. Kiek dažnai šiais laikais šiuo protokolu naudojamasi? O ir, beje, nelabai supratau, kaip būtent tai realizuota šitame imtuve. Ar tai prisijungimui prie imtuvo, kad įkelti į jį duomenis, ar nutolusio aplanko pasiekimui namų tinkle? Bet kokiu atveju aiškintis nelabai norėjau, pasirodė šis reikalas labai jau atgyvenusiu.
KINO PORTALAI
OK. Tai priėjome prie tų vadinamų kino portalų. Apie resursų legalumą ir tai, kad viskas rusiškai (na lyg ir vokiškai yra) aš čia jau patylėsiu, visi suprantam kas ten ir kaip, bet apie rodomą vaizdo kokybę būtų sarmata nutylėti. Aišku, tikėtis geros kokybės būtų naivu, bet kad čia jau visai vienas didelis juodulys. Nesvarbu, ar kadre naktis, ar diena, bet visumoje jausmas toks, kad žiūri per specialiai temdintą vaizdą. Murziną, tamsų vaizdą. Tamsu, tamsu ir dar kartą tamsu! Taigi supraskite, kokybe čia nekvepia ir gerbiantys savo akis tokius žiūrėjimo įpročius turėtų apeiti lanku. Ir apskritai, visas įrenginio išduodamas vaizdas yra tamsokas ir “muilinas”. Bet čia nepamirštame, testuojama vis dar ant projektoriaus 300×150 cm ekrano!
Kino portalo meniu. Paimta iš oficialaus puslapio.
MEDIJA FAILŲ FORMATAI IR KODEKAI
Gerai, nepaėjo su DLNA, SAMBA, ne kas ir su Online kino portalais. Tai belieka patestuoti kokius video, audio ir paveikslėlių formatus sugeba atkurti šis imtuvas. Internete galima rasti specialių testinių failų tokiems reikalams, kaip pvz. šiame tinklapyje, tad aš jais ir naudojausi.
Palyginimui Denys H265 EU su Mecool M8S Plus kurį valdo CoreELEC sistema, kad būtų įdomu. Žemiau pateiksiu išsamią ataskaitą, o apibendrinus toks pastebėjimas, – imtuvas sunkiau susitvarko su aukštais bitreitais.
Denys H265 EU ir Mecool M8S Plus sulyginimas
Tarkime H.264 iki 20 mbps, H.265 iki 5 mbps. HEVC 10-bit visai nepalaiko. Taigi būtų įdomu pamatyti realiai kaip jis veikia su palydovinės televizijos srautais.
Švytuoklės testas.
Video, kuriame sukasi žemės rutulys, prie Full HD pastebimai trukčioja. Nors ten lyg ir to bitreito aukšto nėra. Net .avi (na taip, niekas nežiūri .avi Full HD raiška, bet toks testinis failas) konteineryje tai buvo pastebima. Tas pats su .mov, .mp4 konteineriais… O taip neturėtų būti.
Apskritai, man nepatiko pats vaizdas, jo atkūrimas ekrane. Toks jausmas, kad imtuvas dirba ant galimybių ribos, naudodamas paskutinius resursus. Vaizdas toks “murzinas”, nėra to glotnaus ir sklandau atvaizdavimo efekto. Tarkime bėgančios eilutės testas sukelia akims diskomfortą. Švytuoklės teste puikiai matosi vėlavimas, vaizdo artefaktai.
Dar Denys H265 EU buvo prijungtas prie 42″ Panasonis Viera G20 plazminio televizoriaus, ir ne itin gero, labai vidutiniškos klasės 32″ Sharp LCD televizoriaus, kurio tikslaus modelio nebeprisimenu. Sakyčiau kažkiek geriau tiuneris pasirodė ant plazminio televizoriaus, bendras vaizdas žymiai geresnis, bet tamsumas niekur nedingo, pasakyčiau, kad ekranas tapo dar juodesnis. Tačiau pajungus CoreELEC viskas visai gražu. Tebūnie tai pripratimo reikalas, neteiskite.
Taip pat nepavyko paleisti turimo USB Wi-Fi adapterio EDUP EP-N8508GS kuris veikia visose Linux sistemose be jokių papildomų tvarkyklių, kaip sakoma “Out of the Box”. Jo imtuvas paprasčiausiai nematė. Matomai gamintojas apsidraudė, kad tik jų palaikomus ir parduodamus Wi-Fi modulius palaikytų.
Išvada
Aš nesu profesionalas, todėl mano įžvalgas nereikėtų priimti kaip kažkokį tai etaloną ir jomis besąlygiškai remtis. Mano kuklia nuomone, šis įrenginys turi turėti vietą po saule, tik prašyte prašosi jo softą sutvarkyti iki tinkamo lygio, jei yra galimybės, padaryti padoresnį vaizdą. Taip pat mano nuomone, jis skirtas nereikliems vartotojams, kuriems nelabai svarbu kokybė ir tai ką mato jų akys. Įjungiai ir žiūri. Na, o žinant mano filosofinį požiūrį kaip turėtų atrodyti medija ir jos pateikimas ekrane, parašyti adekvatų verdiktą, – misija neįmanoma.
Jei manęs paklaustų ar pirkčiau tokį įrenginį aš atsakysiu taip: jei anksčiau niekada nebūčiau susidūręs su kitomis sistemomis, jų informacijos pateikimu ir funkcionalumu, tai taip, aš tokį įrenginį priimčiau kaip naujovę, gal būt su WOW efektu. Tačiau dabar tikrai ne. Vietoje to, aš įsigyčiau gerą TVBOX su DVB-T2/DVB-S2 tiuneriu, sudiegčiau kažką iš *ELEC šeimos ir džiaugčiausi gyvenimu. Ir tai kainuotų iki 100€. O jei nereikia DVB funkcijos, tai galima apsieiti per pus pigiau! Ir viskas veiks! Nereikia galvoti ką ir kaip paleisti, tiesiog jungi į vietinį tinklą ir suderini pagal savo poreikius.
Apskritai esu nuomonės, kad jau laikas išeiti iš tų, kirviu padarytų grafinių meniu, kurie apibudinami kaip labai inovatyvūs bei patogūs paprastam vartotojui ir pradėti naudotis šiuolaikiškais bei tikrai moderniais dalykais.