HTPC (Home Theater Personal Computer) – namų kino personalinis kompiuteris, kurio pagrindinė paskirtis pakeisti namie esančius pavienius įrenginius apjungiant jų funkcionalumą į vieną vietą. Šiuo straipsniu pradėsiu ciklą apie šį nuostabų įrenginį.
HTPC idėja nėra nauja, užsienyje jau seniai naudojama, o dabar sparčiai įsitvirtinanti ir mūsų šalyje. Šiuo straipsniu apžvelgsiu savo asmeninę patirtį namų kino kompiuterio srityje. Tad jei sudominau, važiuojame toliau.
Taip jau nutiko, kad mane labai užkabino HTPC idėja. Dar 2005 metais pradėjau domėtis multimedia išpildymo galimybėmis. Jau tuomet manęs netenkino, kad norint peržiūrėti nuotraukas reikia atsidaryti atskirą programą, tuo metu foto buvo populiaru peržiūrėti su ACDSEE programa, muziką groti per WinAMP, filmus žiūrėti per MPC Clasic, o tuos, kurių negrodavo tekdavo leisti per VLC. Nereikliam vartotojui tai gal ir nesudaro problemų, bet man tai atrodė žiauriai nepatogu! Pradėjau ieškoti tinkamo varianto.
Krūva programų, kaip žinia, neišsprendžia problemų, o pakrikę failai kompiuterio diske sudaro betvarkės įspūdį, kad ir kaip tvarkingai jie ten gulėtų. O kadangi buvau ir esu nuomonės, kad betvarkė turi būti tvarkinga ir graži, pradėjau ieškoti galimų sprendimų. Ir aš juos radau…
Media portal
Kadangi tuo metu buvau užkietėjęs Windows OS vartotojas, tai ir programas rinkausi pagal šią platformą. Tuo metu akį patraukė MediaPortal, sutrumpintai MP, programinė įranga. Įsivaizduokite, viskas vienoje vietoje, po vienu patogia grafine sąsaja. Programos nustatymuose tereikėjo nurodyti kur kompiuteryje yra nuotraukos, muzika, filmai ir viskas gražiai susidėliodavo į bibliotekas.
Reikia pastebėti, kad pastaroji programa puikiai valdėsi su distanciniu pultu, tad savaime atsirado poreikis PC jungti prie televizoriaus. Neilgai trukus susirinkau savo pirmąjį HTPC kompiuterį. O kadangi Lietuvoje tuo metu apie HTPC nelabai kas ką ir girdėjo, tai netgi korpusą teko siųstis iš JAV, nes mūsuose paprasčiausiai nebuvo.
Pirmasis HTPC buvo ant ATX motininės plokštės, korpusas sulig AV stiprintuvo dydžiu. Visas šis gėris sunkiai tilpo nedideliame bute, tad ėmiau dairytis kažko smulkesnio. Tuo pačiu iškilo klausimas, o kam man tas Windows, gal yra sprendimai, kurie pasileidžia kaip atskira OS? Ir, kaip žinia, kas ieško, tas randa!
XBMC
Antras HTPC etapas – įrenginio mažinimas. Pradėjau dairytis į ITX motinines plokštes ir netrukus radau Gigabyte su AMD Fusion procesoriumi. Taip pat tuo metu akį patraukė XBMCBuntu Linux distributyvas. Apskritai jau buvau bepradedąs naudotis Linux sistemą, nes amžinas Windows strigimas ir mirimas buvo davedęs iki nevilties. Ir štai čia prasidėjo pirma pažintis su XBMC media grotuvu. Apskritai pastebėsiu, kad Linux stebino savo stabilumu, tad netrukau visai atsisakyti Windows OS.
Kiek panaudojęs XBMCbuntu aptikau dar geresnį dalyką, – OpenELEC. Tai buvo itin lengvas Linux distributyvas pritaikytas XBMC mediacentrui. Ir tai, ko gero, yra pradininkas visų vėlesnių *ELEC sistemų.
Taigi grįžtam prie XBMC. Jo patrauklumas buvo tas, kad tai buvo tarsi atskira OS. Viskas gražiai po tuo pačiu interfeisu. Gražios bibliotekos, greitai veikiantis meniu.
KODI
2015 metais XBMC pakeitė pavadinimą į Kodi ir nuo to laiko tapo itin patrauklia media platforma. Negana to, jau prasidėjo mikro kompiuterių, tokių kaip Raspberry Pi bumas ir *ELEC sistemų plėtra. HTPC sistemos gabaritai ėmė mažėti, kas, savaime suprantama, tapo itin patrauklu. O su Android box’ų įvairove reikalai pasistūmėjo iš esmės.
Dabar namuose puikuojasi trys Kodi “dėžutės”, Beelink GT1 Ultimate su S912 procesoriumi, “noname” dėžutė su S905 procesoriumi ir Raspberry Pi 3. Pirmuose dviejuose sukasi CoreELEC, o “avietėje” LibreELEC. Apie pastarąsias išsamiau aprašysiu ateityje.
Taigi atsinaujinęs XBMC, dabartinis KODI gavo malonų akiai interfeisą ir stulbinantį funkcionalumą. Mano akimis žiūrint, tebūnie tai subjektyvi nuomonė, visos *ELEC sistemos palieka pavėsyje bet kurį standartinį Android box’ą. Vien pažiūrėjus į resursų naudojimą eina suprasti, kad įrenginys išnaudojamas maksimaliai su minimaliais resursų kaštais.
Geras dalykas ir tai, kad Kodi yra realizuota galimybė diegti priedus, kurių bazė tikrai įspūdinga. Negana to, yra nemažai ir Lietuvos rinkai skirtų priedų. Kokybiškus priedus kuria 2small kuriuos galime rasti adresu 2small.eu. Taip pat Kodi turi begalę grafinių apvalkalų ir dar daug gerų dalykų.
Kadangi šis straipsnis išėjo kaip įžanga į HTPC pasaulį, tai sekančiuose pabandysiu kiek įmanoma paprasčiau aprašyti kaip susiderinti Kodi sistemą pagal save ir kodėl *ELEC geriau už Android. O taip pat pabandysiu atskleisti visą HTPC sistemos grožį ir už ką aš taip šį dalyką vertinu.